Masinės žydų vyrų, moterų ir vaikų kapavietės Pivonijos miške – skausmingos Holokausto istorijos Ukmergės rajone esminė dalis. Būtent šiame miške, iš anksto paruoštose mirties duobėse nužudyti kiek daugiau nei 10 tūkstančių Ukmergės ir jos apylinkių žydų tautybės gyventojų. Masinis žydų naikinimas Ukmergėje kaip ir visoje nacių okupuotoje Lietuvoje prasidėjo 1941 m. vasarą ir apogėjų pasiekė Rugsėjo 5 d., kuomet Pivonijos miške įvykdytos paskutinės masinės žudynės. Žudynės buvo vykdomos etapais, daugiausia žmonių nužudyta 1941 m. rugpjūčio 1, 8 ir 19 dienomis. Į šį mišką žydai buvo atvaromi iš Vaitkuškio dvaro, kuriame baisiomis sąlygomis prievarta jie buvo laikomi iki galutinio paskyrimo keliauti įsivaizduojamiems darbams. Jokių darbų nebuvo, laukė tik iš anksto paruoštos duobės ir sušaudymas. Žudynėse dalyvavo J. Hamanno skrajojantis būrys, Žemaitkiemio apylinkių baltaraiščių būrys bei Kavarsko baltaraiščiai. Manoma, kad iš viso šiose žudynėse dalyvavo apie 100 lietuvių ir apie 20 vokiečių. 1953 m. šiai tragedijai atminti masinių žudynių vietoje pastatytas paminklas.