Plungiškis Jakovas Bunka (1923–2014) – vienintelis tautodailininkas žydas Lietuvoje. Jo tėvas Leiba Bunka, dar vaikystėje pastebėjęs sūnaus pomėgį menui, po nebaigtų studijų Telšių ješivoje šešiolikmetį vaikiną nuvedė pas meistrą Juozą Šoblinską mokytis staliaus amato. Tačiau po metų prasidėjęs karas Bunkų šeimai atnešė daugybę išbandymų ir skaudžių netekčių.

Po karo Bunka savo meną paskyrė nužudytų tautiečių atminimo įamžinimui. 1976 metais žydų kapavietėse Šateikiuose Bunka pastatė beveik 4 metrų aukščioskulptūrą, 1986 metais Kaušėnuose kartu su  savo draugais medžio drožėjais lietuviais įkūrė Kaušėnų genocido Aukų memorialą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Bunkos kūriniai pasklido po visą pasaulį. 1996 metais Bunkos drožiniai pristatyti Izraelyje, kur vertintojai atkreipė dėmesį į Bunkos kūrybos savitumą.

Judėjiškame religiniame mene vengta vaizduoti žmogų, o Bunka, perėmęs lietuvių liaudies medžio drožėjų tradicijas, suteikė kūnus ir veidus judėjų religiniams veikėjams, įamžino litvakų kasdienybę. Meistro darbai taip pat eksponuojami Vašingtone, Holokausto muziejuje. Už viso gyvenimo aktyvią visuomeninę veiklą apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Mozės paminklą Plateliuose ant Jazminų kalno šlaito Bunka pastatė apie 1986 m. Paminklas skirtas šio kalno papėdėje 1941 m. liepos mėnesį sušaudytų 30-ies Platelių žydų atminimui. Paminklas stovi 60 m aukštyje, į kalną veda 64 laipteliai. Pačiam Bunkai buvo svarbus šios vietos simbolinis panašumas su Sinajaus kalnu, kurio viršūnėje Mozė gavo įsakymus iš Dievo, kad perduotų juos izraelitams. Paminkle matome Mozę, laikantį dekalogo – 10-ies įsakymų – lentelę. Paminkle panaudoti ir svarbiausi judaizmo simboliai – menora (septynšakė žvakidė, Izraelio valstybės simbolis, įtrauktas į valstybės herbą) ir Dovydo žvaigždė (žydų tautos simbolis, naudojamas Izraelio vėliavoje). Paminkle atpažįstame savitą Bunkos braižą – formos apibendrintos, atsisakyta smulkmenų, didžiausias dėmesys sutelktas į Mozės veidą, figūrai elegancijos suteikia meistriškai išskaptuotos apsiausto klostės, o reljefiniai simboliai subtilūs, bet raiškūs, sėkmingai įrėminą figūrą. 2016 m. skulptūra nugriuvo, pavyko išsaugoti ir konservuoti tik Mozės portretą. 2018 m. pastatyta kopija (išskaptavo Antanas Vaškys).