Dabartinė Vytauto Didžiojo gatvė – istorinio žydiškojo kvartalo – štetlo erdvė, kurioje vykdavo turgūs, veikė brangios parduotuvės, čia gyveno turtingieji žydai. Čia taip pat veikė daug specializuotų parduotuvių: geležies, drabužių, avalynės. Buvo galima įsigyti tiek vietinės produkcijos, tiek importinių prekių. Šiandien gatvė unikali savo išlikusiu žydišku paveldu, šis raudonų plytų namas vienas iš likusių objektų. Senajai miesto architektūrai būdingas mūrinis namas, jau keletą dešimtmečių iš tolo šviečiantis užrašu „Pakruojo spaustuvė“. Tarpukariu šiame name gyveno stambūs Pakruojo verslininkai broliai Dovas ir Šlomė Maizeliai, kurie smarkiai prisidėjo prie Pakruojo modernizacijos pastatydami malūną, iš kurio buvo tiekiama elektra miesteliui. Anuomet tai buvo pats didžiausias ir puošniausias miesto pastatas. Būdami ne tik aktyvūs verslininkai, tačiau ir kultūros puoselėtojai, broliai buvo pirmosios spaustuvės įkūrėjai. Jie čia ketino įkurti žydų literatūros knygyną, jau rinko tam knygas.

Tačiau kaip ir visa Pakruojo žydų bendruomenė, broliai buvo nužudyti Holokausto tragedijos metu. Sovietmečiu, nuo 1950 čia pradėjo veikti spaustuvė, kartu su rajono laikraščio „Žvaigždė“ redakcija. 1951–1953 m. spausdinti ir Mašinų ir traktorių stoties laikraščiai (sovietų okupacijos metais Lietuvoje veikusi infrastruktūrinė valstybinė žemės ūkio įmonė): „Už pirmaujančius kolūkius“, „Spartuolis“. 1995 m. Pakruojo spaustuvė tapo uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo komunalininkas“ dalimi, keletą metų dar spausdino brošiūras, blankus, etiketes, kitus smulkius spaudinius. Šiuo metu spaustuvės pastatas atnaujinamas, po rekonstrukcijos pastatas bus skirtas Pakruojo bendruomenės reikmėms.