Gargždai, XX a. 4 deš.
© Kretingos muziejus

Seniau Lietuvos miestų ir miestelių kraštovaizdyje dominavo mediniai pastatai. Dėl šios priežasties Gargždus, kaip ir daugumą kitų to meto Lietuvos miestų, neretai nusiaubdavo gaisrai. XX a. pradžioje pradėjo steigtis pirmosios savanorių ugniagesių draugijos, besirūpinusios vietinių gyventojų ir jų turto saugumu. Gargžduose tokia draugija įsikūrė dar 1908 m., ir nors po Pirmojo pasaulinio karo jos veikla nutrūko, draugija atsikūrė 1925 m. Tarpukario metais daugumą Gargždų ugniagesių sudarė vietos žydai. 1939 m. iš 43 draugijoje registruotų narių, net 34 buvo žydų tautybės. Gaisrininkų draugija atliko ir visuomeninę veiklą, turėjo savo orkestrą, dalyvavo valstybinių švenčių metu.

Gargždų valsčiaus savivaldybės būstinė, XX a. 4 deš.
© Kretingos muziejus