Gargždai ilgą laiką buvo pasienio miestelis, įsikūręs greta vieno iš pagrindinių kelių vedusio į Klaipėdą. Patogi prekybai padėtis buvo patogi vystyti prekybą. Ilgą laiką Gargžduose veikė ir muitinė. XVII a. pirmojoje pusėje Gargžduose įsikuria žydų bendruomenė. 1639 m. Gargždų žydams buvo suteikta teisė įsikurti, turėti maldos namus, kapines ir laisvai verstis verslais.

XIX a. pabaigoje Gargždų žydų bendruomenė pasiekė savo piką. 1897 m. Gargžduose gyveno 2470 gyventojai, iš kurių net 1455 buvo žydai. Tarpukariu Gargžduose  žydų bendruomenė nuosekliai mažėjo dėl migracijos į tuometinę Palestiną ir JAV. 1921 m. čia gyveno 1148 žydai. Dauguma žydų gyveno dabartinėse J. Basanavičiaus, Klaipėdos gatvėse ir aplink priešais katalikų bažnyčią buvusią turgaus aikštę.

Žinoma, kad tarpukariu Gargžduose veikė dveji žydų maldos namai, stovėję už dabartinio Minijos kino teatro. Mūrinė sinagoga buvo pastatyta 1928 m. Šalia jos tarpukariu veikė chederis – žydų religinė pradinė mokykla. Abi sinagogos buvo sunaikintos Antrojo pasaulinio karo metais. Dabar mūrinės sinagogos vietą žymi meninė instaliacija – šešiakampė Dovydo žvaigždė.

Gargždų naujos mūrinės sinagogos planas, 1923

Gargždų žydų mokyklos mokinių ir mokytojų grupinė nuotrauka, 1932-1933 m.
© Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus