Holokausto išvakarėse Gargžduose gyveno apie 1000 žydų. Kadangi Gargždai buvo Lietuvos-Vokietijos pasienyje, jie buvo užimti dar 1941 m. birželio 22 d. ir buvo viena pirmųjų Lietuvos gyvenviečių, į kurią įžengė vokiečių kariai.

Tos pačios dienos vakare į Gargždus atvyko policijos generolas majoras Franzas W. Stahleckeris, kuris įsakė vietos gestapo įstaigos viršininkui Hansui J. Böhme įvykdyti komunistų ir žydų žudynes. Birželio 23 d. ryte Vyriausioji reicho saugumo tarnyba Berlyne patvirtino Stahleckerio nurodymus. Tą pačią dieną Tilžės gestapas įsakė Klaipėdos pasienio policijos komisariato vadovui Erichui Frohwannui suimti visus Gargždų žydus ir komunistus. Tą dieną Gargžduose buvo suimti 200 vyrų ir apie 100 vaikų bei moterų. Moterys ir vaikai buvo uždaryti netoli Gargždų esančioje daržinėje. Tuo tarpu suimti vyrai buvo nuvežti prie Vokietijos sienos ir laikomi pievoje po atviru dangumi. Birželio 24 d. rytą į Gargždus atvyko Tilžės gestapo ir saugumo tarnybos bei Klaipėdos apsaugos policijos kadrai. Šių masinių žudynių metu  iš viso nužudyti 200 vyrų, kurių daugumą sudarė žydai, bei viena moteris, kuri buvo ištekėjusi už sovietų komisaro.

Po įvykusių vyrų žudynių likę žydų vaikai ir moterys buvo uždaryti Anelinio dvare, nutolusiame per kilometrą nuo Gargždų miesto. Rugsėjo mėnesio pradžioje Vėžaitinės miškė buvo nužudyti apie 100 moterų.  Likusios moterys ir vaikai  buvo nužudyti rugsėjo mėn. viduryje tame pačiame Vėžaitinės miškė. Skaičiuojama, kad iš viso Holokausto metu buvo nužudyti apie 751 Gargždų ir apylinkių žydai.