Tankiai, mediniais namais apstatyti miestai ir miesteliai dažnai kentėdavo nuo gaisrų. Kartais sudegdavo pusė ir daugiau gyvenamųjų ir komercinių pastatų, buvo patiriami milžiniški nuostoliai, kurie ilgam pristabdydavo vietovių ekonominę raidą ar net lemdavo gyventojų išsikėlimą iš sudegusio ir ekonomiškai smukusio miesto ar miestelio. Gaisrai buvo viena iš dažniausiai pasikartojančių gaivališkų stichinių nelaimių. 1905 m. Žasliuose kilęs gaisras sunaikino visas tris sinagogas; jų vietoje išliko mūrinės – chasidiškoji buvo atstatyta po trejų metų, o metais vėliau iškilo ir didžioji sinagoga. Taip ir stovi jos šiandien viena priešais kitą, tarsi dvynės, kurias skiria tik negrįstas takas.

Didelę dalį miestelių gyventojų sudarę žydai dažnai būdavo ugniagesių komandų organizavimo priešakyje. Dėl dažnų miestelio gaisrų vietos bendruomenė susibūrė į savanorių gaisrininkų komandą. Iki šių dienų išlikęs gaisrinės pastatas buvo pastatytas Lietuvos respublikos laikotarpiu. Gaisrininkų patalpose vykdavo ne tik ugniagesių susirinkimai, bet ir vakarėliai, sutraukdavę vietos gyventojus.

Adresas: Vytauto g. 36, Žasliai, Kaišiadorių r. sav.