
Žagarėje gyvenusių žydų istoriją liudija dvejos žydų kapinės: vienose jų laidoti Senosios Žagarės, kitose Naujosios Žagarės žydai. Nuo XVI a. abi Žagarės vystėsi kaip savarankiški miestai ir buvo sujungtos į vieną tik XX a. pradžioje. Žydai apsigyvenę šioje vietovėje sudarė dvi atskiras bendruomenes. 1748 m. istoriniuose šaltiniuose primą kartą užfiksuota sinagoga stovėjusi Naujojoje Žagarėje, taip pat buvo paminėtos ir kapinės.
Nuo pat bendruomenės įsikūrimo būtent aplink turgaus aikštę ir į ją sueinančias gatves apsigyveno dauguma miesto žydų. Nuo Žagarės jos pasiekiamos važiuojant Raktuvės keliu pietryčių kryptimi. Kapinės užima užimančias 6700 m2 plotą. Seniausias rastas antkapinis paminklas datuojamas 1845 m., naujausias – 1929 m. Naujausias duomenimis kapinėse yra virš 800 įvairių formų rausvo, pilko, juodo tašyto granito, betono antkapiniai paminklai, daugiausiai su iškaltais memorialiniais įrašais hebrajų kalba. Prie kapinių išsaugojimo prisideda ir kraštiečiai Žagarės gimnazijos geografijos mokytoja Alma Kančelskienė kartu su mokiniais 2005–2012 m. surinko kraštotyrinę medžiagą „Ką byloja paminklai Žagarės žydų kapinėse?“.
Buvo nuvalyti paminklai, paryškinti užrašai, jie nufotografuoti. 2022 m. vasarą šiose kapinėse organizacija “Maceva“ organizavo išlikusių antkapių ir jų užrašų dokumentavimą prie kurio prisidėjo būrys savanorių iš Lietuvos, Ispanijos bei Izraelio.