1627 m. miesto savininkas Kristupas Radvila (Krzysztof Radziwiłł (1585–1640)), siekdamas pagyvinti miesto ekonomiką, ėmė kviesti mieste kurtis sąžiningus ir darbščius skirtingų konfesijų žmones. Ši data laikoma žydų gyvenimo Kėdainiuose pradžia. XVII a. žydams buvo leista apsigyventi tik Senojoje Rinkoje, kurioje žydai netrukus pasistatė medinę sinagogą, špitolę (ligoninę) ir mikvą.

1666 m. kunigaikštis Boguslavas Radvila (1620-1669), įtraukiant jau žydų gyvenamas teritorijas, suformavo žydų kvartalą. Jį sudarė Senosios rinkos, Žydų gatvės ir Kreivosios gatvės dešinė pusė. Senosios rinkos aikštė tapo vietos žydų gyvenimo centru, kurioje žydai laikė karčemas, turėjo įvairių amatų dirbtuves bei krautuves. 1781 m. šią aikštę nuniokojo gaisras. Po gaisro vietoje medinės sinagogos buvo pastatyta mūrinė Didžioji sinagoga.  Barokinis sinagogos fasadas panašus į netoliese esančios evangelikų reformatų bažnyčios, kuri buvo pastatyta kiek anksčiau. Sinagogos vidaus puošimo darbai užtruko iki XIX a. pradžios, o savo freskomis ir didžiuliais sietynais ji buvo garsi visame regione.

Kėdainių Senosios rinkos aikštė ir sinagogų kompleksas, XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš.
© Kėdainių krašto muziejus

Priešais Didžiąją sinagogą buvusiame pastate, vietinių vadintame „skerdiko namu“, buvo įrengta mėsinė. Dalis šio pastato buvo naudojama ir kaip areštinė. “Skerdiko namą“ ir žieminę sinagogą kadaise jungė arka, kurioje buvo įtaisytas saulės laikrodis su hebrajiškomis raidėmis vietoje skaičių. Panašių laikrodžių būta ir kitų Europos miestų žydų kvartaluose. Sovietmečiu sinagoga stipriai nukentėjo, buvo perstatyta vidinė pastato struktūra. Dabar restauruotoje sinagogoje įsikūrusi Kėdainių dailės mokykla.