
Šiame name tarpukariu gyveno, kaip patys miestelio gyventojai prisimena, ne vieną Pakruojo gyventoją išgydęs gydytojas Markas Šreiberis (1989–1942). Tai buvo žmogus, kurį be išimties pažinojo bei gerbė visi miestelėnai ir toks jo portretas išliko dar iki šių dienų. Žydų kilmės gydytojas į Pakruojį atsikraustė iš Trakų, su savo žmona, kuri buvo dantų gydytoja. Tik atsikraustę į miestelį gydytojai gyveno Pakruojo ligoninės pastate. Netrūkus, persikraustė į šį namą, kuriame gyveno iki Holokausto. Čia 1935 m. gydytojas atsidarė savo polikliniką, kurioje buvo du kambariai. Viename jų gydytojas priimdavo pacientus, kitame jo žmona turėjo savo stomatologijos kabinetą. Neregėta naujovė buvo ir tai, kad gydytojas savo namuose – poliklinikoje turėjo ir rentgeno aparatą, kuriuo galėjo žymiai greičiau nustatyti plaučių ligas. Tyrinėdamas plaučių ligas, gydytojas publikavo savo straipsnį moksliniame leidinyje „Medicina“ (1937, Nr. 11). Straipsnyje M. Šreiberis aprašė, kai kuriuos pneumonijos simptomus. Pasak miestelio gyventojų atsiminimų, pagalbos pas jį galėjo kreiptis visi Pakruojo miestelio ir apylinkės gyventojai, nė vienų daktaras neatstūmė. Priimdavo, suteikdavo pagalbą ir tiems, kurie neturėjo pinigų, o iš vargšų net neprašydavo atsilyginti. Vokietijai okupavus Lietuvą, 1941 m. birželio pabaigoje naciai įžengė į Pakruoji.
Pirmųjų žydų šaudymų gydytojui pavyko išvengti, nes miesteliui reikėjo gydytojo. Miestelėnai padėjo M. Šreiberiui slapstytis nuo nacių, tačiau 1942 rugsėjį gydytojas šaudytas Morkakalnyje. Išlikęs jo namas ir ambulatorija bei jo vardu pavadinta gatvė, kurioje jis gyveno, įamžina gydytojo nuopelnus Pakruojo miestui.