Nuotraukos autorius Vytautas Laukaitis
Tarpukariu Pakruojo žydai buvo aktyvūs ne tik bendruomeniniame ir kultūriniame gyvenime, tačiau prisidėjo prie ir miestelio modernizacijos. Tuo metu Pakruojyje gyveno stambūs pramoninkai broliai Dovydas ir Šlomė Maizeliai, jų pastangomis miesto ekonominė reikšmė regione sparčiai išaugo. Būtent jie pradėjo statyti pirmąjį elektrifikuotą Pakruojo malūną 1930-aisiais metais. Be malūno, broliai dar pastatė malūnininko namą, sargo namelį, valgyklą, lentpjūvę.
1932 m. brolių Maizelių malūnas jau sukosi. Jame buvo sumontuotos dvejos girnos, dvejos valcių staklės, kruopų gamybos mašina ir kiti įrenginiai. Tuomet buvo sumalama apie 12 tonų ruginių, 10 tonų kvietinių miltų, 3 tonos miežinių kruopų. Maizelių dėka miestelyje atsirado pirmoji elektrinė su tuo metu prestižiniu „Škodos“ elektros generatoriumi. Prie malūno pastatytoje lentpjūvėje iš rąstų buvo pjaunamos lentos, gaminamas parketas.1932-aisiais iš jo elektra pradėta tiekti ir miestui, tai paskatino ir miestelio plėtimąsi. Tarpukariu malūne ir lentpjūvėje dirbdavo apie 80 darbininkų, malūne malami miltai garsėjo kaip geriausi Pakruojo apylinkėse. Tarpukariu brolių Maizelių malūne buvo pagaminama net septyniasdešimt procentų visų Lietuvai reikalingų miežinių kruopų ir avižinių miltų. Prasidėjus karui, malūnas iš verslininkų buvo atimtas, o 1941 m. broliai Maizeliai Holokausto tragedijos metu buvo sušaudyti. Sovietmečiu malūnas bei fabrikas Pakruojo krašte tapo viena didžiausių įmonių. Fabriko teritorijoje veikė dirbtuvės, džiovykla, garažai, laboratorija, lentpjūvė, pirtis, klubas su biliardine ir biblioteka.
2001 m. malūnas privatizuotas. Senieji Pakruojo malūno pastatai į kultūros vertybių registrą buvo įrašyti 2008-aisiais, likusieji, atsiradę tarybiniais metais, vertybe nelaikomi. Iki šiu dienų Pakruojo gyventojai bei amžininkai dirbę malūne stengiasi įprasminti veikusio malūno istoriją bei atgaivinti jo dvasią.