Dėl savo medinės architektūros kaip ir daugelis Lietuvos miestų ir miestelių, Pakruojis dažnai kentėdavo nuo gaisrų. Būtent dėl šios priežasties XX a. pradžioje Pakruojo miestelyje suburta ugniagesių draugija. Gausėjant gaisro gesinimo priemonėms, 1928 m. buvo pastatyta gaisrininkų stoginė turimam inventoriui laikyti bei patalpos budinčiajam. Šalia pastato buvo iškastas vandens telkinys. Ugniagesių stoginės pastato salė anuomet naudota ir miestiečių reikmėms – susirinkimams, pobūviams, pasilinksminimams, koncertams, vaidinimams ir kino filmams rodyti, veikė bufetas. Vieną kartą filmo seanso metu užsidegė juosta, todėl būtent nuo to laiko atsirado ir budintis ugniagesys. Prieš Antrąjį  pasaulinį karą buvo įtaisyta ranka sukama sirena, salė buvo apšviečiama kabininėmis lempomis, cėliau elektra, kurią tiekė Pakruojo dvaras, nuo 1934 m. verslininkų brolių Maizelių malūnas. Sovietmečiu keitėsi stoginės išplanavimas, bendruomenės salė pertvarkyta į garažą. 1995 m. pastačius naują priešgaisrinį depą stoginė buvo uždaryta. Šiandien ant pastato fasado galima matyti laikmetį menantį užrašą „Pakruojo ugniagesių draugijos stoginė“. Apie pastato unikalumą byloja ir tai, kad ugniagesių draugijos stoginės pastato kopija yra Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Ilgą laiką gaisrinės stoginės pastatas buvo apleistas.

Galiausiai, 2019 m. rudenį senoji gaisrinė pradėta rekonstruoti į kultūros paskirties pastatą, kartu sutvarkant Laisvės aikštę aplinkui statinį. Unikalus pastatas buvo nugriautas, likusi tik viena autentiška siena. Įrengtas ir atminimo kambarys žymiam avangardistui, dailininkui, vitražistui, lėlininkui Stasiui Ušinskui (1905–1975).