Rozalimas yra urbanistikos paminklas su unikalia medine architektūra ir netaisyklingos formos aikšte, kurios formų pokytį lėmė čia gyvenusių žydų statomi visuomeninės ir sakralinės paskirties pastatai. XIX a. Rozalime gausėjant žydų, statyba plėtėsi ir miestelio centras. Bendruomenė negalėjo gyvuoti be savo socialinio ir dvasinio centro – sinagogos. Todėl XIX–XX a. sandūroje miestelio centre iškilo sinagoga, žydų mokykla, pirtis, kelios sodybos, dėl to kiek pasikeitė ir miestelio aikštės forma bei jos padėtis gatvių atžvilgiu. Šios sinagogos konstrukcija artima lietuvių mediniams namams ar netgi ūkiniams pastatams. Sinagoga stovi gatvelės vakarų šone, o priešais ją – rytų pusėje – būta žydų mokyklos, pirties ir rabino namo. Sinagogoje bendruomenės nariai meldėsi, studijavo Torą, sprendė visos bendruomenės ir pavienių jos narių problemas. Sinagogos išorėje kadaise buvo laiptai, vedę į moterų ir vaikų dalį antrame aukšte. Sinagogos viduje vyrų ir moterų erdvę skyrė medinė, dailiai drožinėta tvorelė. Sinagogos centre buvo bima – šilko ar velveto audeklu dengtas stalas, prie kurio buvo skaitoma Tora. Rytinėje sienoje buvo aron kodešas. Antrojo pasaulinio karo metais, vokiečiams užėmus miestelį, sinagoga buvo suniokota ir naudojama kaip pašiūrė galvijams laikyti.

Nors Rozalimo sinagogos pastatas išliko iki šių dienų, senieji pastato langai ir durys buvo užkalti, sienose buvo išpjautos naujos ertmės. Sinagogos interjeras Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu buvo galutinai sunaikintas. Nors tai unikalus ir vienas iš nedaugelio išlikusių visoje Rytų Europoje medinės architektūros pavyzdžių, tačiau iki šiol ši sinagoga deramo dėmesio taip ir nesulaukė.