Grinkiškio miestelio žydų gyvenamąją erdvę nuo kapinių skyrė Šušvės upė. Į kapines vedė takelis, atskirtas nuo gyvenamosios erdvės aukšta lentų tvora. Atskirti mirusiųjų ir gyvųjų erdves – pamatinis Halachos – žydų religinės teisės – principas. Nėra žinoma, kada Grinkiškio miestelio žydai pradėti laidoti šiose kapinėse, tačiau manoma, kad šiandien gana nedidelės kapinės iki II Pasaulinio karo buvo gerokai didesnės – dali kapinių galėjo būti sunaikinta sovietmečiu kasant žvyrą. Šiuo metu kapinėse išlikę apie 120 netolygiai išsidėsčiusių antkapių. Deja, šios kapinės tapo ir masinių žydų žudynių vieta – 1941 m. čia sunaikinti apie 200 miestelio žydų.