Galima pajuokauti, kad paskutiniaisiais XIX a. metais ir XX a. pradžioje pagrindinis žydų verslas buvo… vėluojantys traukiniai, dėl kurių jų laukiantys žmonės buvo priversti laiką leisti žydų laikomose parduotuvėse, užeigose ir kavinėse. Vis dėlto, Radviliškyje būta ir kita veikla besivertusių žydų. Tarpukariu mieste veikė beveik pusšimtis parduotuvių, dirbtuvių ir įvarių verslų. Tarp jų ir 1921 m. pradėję veikti motorinis malūnas ir lentpjūvė, kurių savininku po penkerių metų tapo J. Goldinas. Iš kuklaus mūrinio vienaaukščio, Godlino rūpesčiu pastatas virto į trijų aukštų kompleksą, kuriame radosi ir gyvenamosios patalpos, užteko vietos ir malūnui, įkurdintam, kaip ir anksčiau, pirmame aukšte, ir lentpjūvei. Vėliau pastatą paveldėję P. ir J. Goldinai jį dar kartą atnaujino 1935 m, šalia pastatę ir arklides bei sandėlius; vadinasi, verslas ėjosi neblogai, tačiau 1940 m. pastatai buvo nacionalizuoti, nors juose ir XX a. antroje pusėje dar veikė ir malūnas, ir lentpjūvė.  Vėliau čia įsikūrė Radviliškio buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas, mezgimo cechas „Tulpė”, o gyvenamajame name buvo įrengti butai.