Senosios žydų kapinės išidėsčiusios atokiau nuo Radviliškio mieste centro. Deja, apie jas žinoma nedaug –  dar iki XIX a. 9 deš., žydai Radviliškio mieste neturėjo kapinių. Mirusieji buvo laidojami artimiausiose – Šiaulių – žydų kapinėse, kur 1887 m. buvo palaidotas ir Radviliškio bendruomenės rabinas Ruvenas Juozapas Gordons (Rueven-Yoseph Gordon). Savų kapinių nebuvimas apsunkino bendruomenės gyvenimą – pagal judaizmo tradicijas, mirusįjį būtina palaidoti tą pačią dieną (išskyrus šabą), tad laidojimas toli nuo gyvenamosios vietos reikalavo spartos ir sutelkimo. Atrodo, kad tik paskutiniaisiais XIX a. metais Radviliškio žydų bendruomenė įkūrė savąsias kapines – toks vėlyvas jų atsiradimas liudija, kad ir bendruomenė buvo palyginti nauja, sėsliau įsikūrusi mieste neseniai, tad žydams prireikė laiko suformuoti bendruomenės gyvenamąją erdvę, taigi ir kapines.

Deja, 1941 m. birželį į Radviliškį įžengus III Reicho kariuomenei, jau liepą Senosios Radviliškio žydų kapinės tapo pirmųjų masinių miesto žydų žudynių vieta. Likę gyvi žydai susidorojimui buvo išvežti į Šiaulių, Žagarės miestus.

Šiandien kapinių teritoriją juosia tvora, į ją veda vartai.  Jose yra išlikę palyginti daug, manoma, net 72, antkapiniai paminklai – macevos. Be šių, nemaža dalis macevų nugriuvę, susmegę į žemę.