Aleksandra Jacovskytė (g. 1945), baigusi grafikos ir scenografijos studijas Vilniaus dailės institute, geriausiai žinoma kaip teatro dailininkė, sukūrusi scenografijų, kostiumų daugybei teatro, operos, baleto spektaklių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Be to, 1977–1987 m. dirbo dailininke Lietuvos televizijoje, nuo 1994 m. dirba kuratore Vilniaus Gaono žydų muziejuje. Greta scenografijos ji kuria grafiką ir fotografuoja, jos kūrinių yra įsigiję svarbiausi Lietuvos muziejai. Jos scenografija ir kostiumai turi itin savitą braižą – jis išsiskiria įsigilinimu į dramaturgiją ir personažą, išieškotais spalviniais sprendimais ir švaria, lakoniška forma. Komentuodama savo darbą, pati pabrėžia, kad pirmiausia ieško bendro spalvinio ritmo, ir tik tada pradeda ieškoti formos ir detalių. Jacovskytės ir Šnipo bendroje Bunkos Mozės interpretacijoje Mozė tarsi atgauna kūną. Jūros vandens ar dykumos smėlio nugludinta lenta laiko Mozės galvą, o nulūžęs ožio ragas primena rodančią ranką. Ant Mozės veido vietos randa visas spalvų spektras, taip išskleidžiant Mozę kaip įvairiapusę, spalvingą asmenybę.