Nathanas Nafthalis (1887-1945) gimė 1887 m. žydų šeimoje, tuometiniame Mėmelyje. Nathano tėtis – Vulfas Naftalis – stambus XIX a. pabaigos medienos pramoninkas bei aktyvus visuomeninio gyvenimo atstovas, dar prieš sūnaus gimimą atsikraustė į Klaipėdą. Po Pirmojo pasaulinio karo, V. Nafthalis užleido vietą sūnums, tarp jų ir Natanui, kuris tapo verslo partneriu įmonėje “N. Nafthal & Co”. Pastarajam sekėsi labiausiai, jis dar prieš I-ąjį pasaulinį karą tarpininkavo medienos prekyboje ir organizavo medienos eksportą. Pasinaudojant karo atvertomis galimybėmis, N. Nafthalis gavo valdžios leidimą laisvai keliauti už fronto linijų Lietuvoje ir Lenkijoje. Už tai Natanas vietiniame versle įgijo didžiulę įtaką. 1920-1923 m. jis buvo išrinktas Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos rūmų viceprezidentu. Taip pat buvo Klaipėdos akcinio alaus bravoro (dab. „Švyturio”) priežiūros tarybos, medienos prekybos komiteto bei degtinės ir likerio gamyklos stebėtojų tarybos pirmininkas. N. Nafthalis išplėtė savo veiklą nuo tarpininkavimo iki gamybos: 1917 m. iš Richardo Schako netoli tėvo įmonės nusipirko gamyklą ir lentpjūvę. Vėlesniu savo gyvenimo etapu paskirtas Portugalijos Respublikos garbės konsulu Klaipėdai. 1938 m. su kitu Klaipėdos verslininku T. Izraelitu Lietuvos Prezidento Antano Smetonos apdovanotas ordinu. Klaipėdos krašte stiprėjant nacistinėms nuotaikoms, žymusis verslininkas priverstas išvykti gyventi į Kauną. Kai Lietuvą užėmė nacistinė Vokietijos kariuomenė, N. Nafthalis buvo suimtas ir įkalintas Kauno gete. Jis, kartu su sūnumis Alfredu ir Manfredu, nors ir išgyveno Kauno gete, tačiau 1945 m. buvo nužudyti Dachau koncentracijos stovykloje, kaip ir dauguma kitų šeimos narių.
Nafthalių giminės santykis su savo žydiška kilme buvo sudėtingas. V. Nafthalis įsijungė į vietinės sinagogų bendruomenės veiklą. Vėliau dirbo bendruomenės valdyboje ir tapo jos pirmininku. Sūnus Nathanas, atvirkščiai, buvo emancipuotas žydas, nepaisęs judėjų tradicijų, nevartojęs košerinio maisto, vėliau net savo vaikus leidęs į vokiškas Klaipėdos mokyklas. Nathano dukra Hildė buvo sionistė ir 1935 m. emigravo į Palestiną.
Teksto autorė: Mažena Suduiko
1 Komentarai
Ruth Leiserowitz
2025-07-26 at 1:52 pm -Thank you for the article, and let me correct a few facts: Nathan Naphtal had two daughters (Hilde and Ulla) and one son, Alfred (born 1918). Due to the serious illness of his wife, Hilde, née Bloch, who died in 1940, the family was unable to emigrate in time, and Naphtal came under the scrutiny of the NKVD. Ulla survived Stutthof, Alfred perished one month after his father in Dachau. (All the other family members emigrated.) One more remark about schooling: In the 1920s, higher German education was the only option available in Klaipeda. Where was Mr. Naphtal supposed to send his children?
Dėkoju už straipsnį ir norėčiau pataisyti keletą faktų: Nathan Naphtal turėjo dvi dukras (Hilde ir Ulla) ir vieną sūnų Alfredą (gim. 1918 m.). Dėl sunkios žmonos Hilde, mergautinės pavardės Bloch, kuri mirė 1940 m., ligos šeima nespėjo laiku emigruoti, ir Naphtal pateko į NKVD akiratį. Ulla išgyveno Stutthofą, Alfredas žuvo mėnesį po tėvo Dachau. (Visi kiti šeimos nariai emigravo.) Dar viena pastaba apie mokslą: 1920 m. Klaipėdoje buvo galima įgyti tik vokiečių kalbos aukštąjį išsilavinimą. Kur Naphtal turėjo siųsti savo vaikus?