Kairiajame Nemuno krante nusidriekusios Suvalkijos arba Sūduvos žemės iki pat XV a. pradžios buvo menkai apgyvendintos žemės. Tai nulėmė artima šio krašto kaimynystė su šalimais įsikūrusiu Vokiečių ordinu. Dažni Vokiečių ordino organizuoti kariniai žygiai (reizai) į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes neretai vykdavo būtent per sūduvių kraštą, tad ilgainiui ši teritorija tapo neįžengiamų girių kraštu. Teigiama, jog tik 1422 m. sudaryta Melno taika davė pradžią krašto apgyvendinimui, į ją sugrįžo anksčiau išsikėlę sūduviai, tačiau atsikėlė nemaža dalis gyventojų iš Kauno apylinkių bei Žemaitijos.

XVI a. pradėjo augti tokie miesteliai kaip: Virbalis, Vladislavovas (dab. Kudirkos Naumiestis),  Vilkaviškis, o XVIII a. sparčiau pradėjo augti Marijampolės miestas. 1795 m. įvykus trečiajam Abiejų Tautų Respublikos padalijimui Sūduvių kraštas atiteko Prūsijos karalystei, nuo to meto, šio krašto raida vyko kita linkme nei likusios Lietuvos teritorijų. Vienas iš esminių skirtumų – gerokai anksčiau panaikinta baudžiava, kas paskatino spartesnę krašto ekonominę, kultūrinę raidą.

Pirmosios žydų bendruomenės Sūduvos krašte pradėjo kurtis sąlyginai anksti – dar XVI a. viduryje. 1545 m. karalienė Bona Sforza leido Vilkaviškio žydams pasistatyti sinagogą bei tam išskyrė dalį miško. Tuo tarpu kituose miestuose Kalvarijoje bei Marijampolėje žydai įsikūrė tik XVIII a. Tiesa, XVIII a. šalia Marijampolės egzistavo kitas miestelis – Starapolis, priklausęs Butlerių giminei. Žinoma, jog bent iki 1782 m. žydai gyveno Starapolyje, kadangi jiems buvo uždrausta gyventi marijonų vienuolynui priklausančiose žemėse. Apie konfliktus kilusius tarp žydų ir marijonų vienuolyno liudija 1758 m. marijonų prašymas, kuriame marijonų vienuoliai siekė uždrausti žydų prekybą Marijampolėje, kadangi pastarieji užsiimdavo prekyba sekmadieniais ir taip trukdydavo katalikams eiti į mišias.

Dažnai teigiama, jog būtent XVI a. statyta medinė Vilkaviškio sinagoga buvo viena gražiausių visoje Lietuvoje. Deja, ji sudegė Antrojo pasaulinio karo metais. Nepaisant to, šiame krašte išliko autentiškų ir įdomių žydų paveldo objektų, primenančių apie čia gyvavusias aktyvias žydų bendruomenės ir jose užaugusius iškilius ir visam pasaulyje žinomus žmones. Kalvarijoje iki šių dienų išlikęs sinagogų kompleksas, kurį sudaro barokinė, eklektinė sinagogos bei beit midrašas. Marijampolėje puikiai išsilaikiusi Haknasat Orhim arba choralinė sinagoga, kurioje šiuo metu veikia Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno galerija bei Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras. Neverta pamiršti ir kitų

Sūduvos krašte gausu ir kitų kultūros paveldo objektų. Čia itin gausu įspūdingų dvarų sodybų, kurios išlaikė didžiąją dalį savo autentiškumo arba buvo rekonstruotos. Tarp jų verta išskirti klasicizmo pradininko Lietuvoje Martyno Knakfuso  suprojektuotą Paežerių dvarą, bei Zyplių dvarą, turintį vieną iš didžiausių parkų visoje Lietuvoje. Norintiems pasigrožėti vietine gamta rekomenduojame aplankyti Žuvinto biosferos rezervate esančius Amalvos bei Buktos pažintinius takus.