Šis maršrutas apima Žemaitijos ir Klaipėdos krašto (arba Lietuvos teritorijoje esančio Mažosios Lietuvos) regionus, kurie neabejotinai pasižymėjo skirtinga raida, tačiau istoriškai buvo susieti vienas su kitu. Anksti atsikėlęs Kryžiuočių (Teutonų) ordinas įkūrė Klaipėdą, siekė pajungti šalia esančias Žemaitijos žemę, taip sujungiant savo žemes su Livonijos ordino atšaka.

Aktyvūs kariniai veiksmai šiame regione pavėlino Žemaitijos miestų raidą, tačiau ji pradėjo įsibėgėti XVI a. Varniai buvo pirmasis Žemaitijos miestas gavęs savivaldos teises, vėliau vis didesnę reikšmę įgavo Kretinga, Raseiniai, tuo tarpu XVIII-XIX a. vis sparčiau augo didikų valdomi Rietavo, Telšių bei Plungės miestai. Klaipėda neabejotinai buvo svarbiausias centras vakarų Lietuvoje. Uostamiestį pasiekdavo nemaža dalis vakarų Lietuvoje užaugintos produkcijos, čia kūrėsi amatininkų gildijos, buvo statomi laivai, kūrėsi įvairių tautybių žmonės.

Žydai Žemaitijoje pradėjo kurtis XVI a. Palangoje žydai įsikūrė dar XVI a., XVII a. – Raseiniuose, Rietave, XVIII a. –  Plungėje, Kretingoje, Telšiuose. XIX a. Žemaitijoje įsikūrusius žydų bendruomenės ir jose užaugę garsūs žmonės sugebėjo išgarsėti ir visame pasaulyje. Davidas Volfsonas (1856-1914) buvo sionizmo judėjimo pradininkų, Berekas Joselevičius (1764-1809) dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime ir vadovavo pirmajam pirmam modernioje istorijoje žydų kariniui daliniui, tuo tarpu Telšiuose įkurtos ir garsėjusios ješivos tradicijos ir vardas, nepaisant jos uždarymo Antrojo pasaulinio karo metu, persikėlė į JAV, Klivlando miestą.

Šalia žydiškojo paveldo Žemaitijoje pilna įvairių kitų kultūrinio paveldo objektų bei gražių gamtos kampelių. Plungėje, Švėkšnoje, Kretingoje galite pasivaikščioti po išlikusias dvarų sodybas. Netoli Plungės esančiame Žemaitijos nacionaliniame parke galima pasigrožėti Platelių ežero apylinkėmis ir aplink jį esančiais įdomiais lankytinais objektais. Tuo tarpu Klaipėdos krašte pamatysite nuo seniausio švyturio Lietuvoje iki prie Baltijos jūros esančios Olando kepurės.