Dzūkija nuo seno buvo žinomas, kaip tankių girių ir sraunių upių kraštas. Ne veltui, kiek žinoma, būtent šiame krašte XIV-XVI a. plytėjo pagrindiniai valdovų medžioklės plotai bei valdovo rezidencijų tinklas. Dauguose, esančiuose per 20 km į rytus nuo Alytaus, XIV-XV a. veikė vienas iš pagrindinių medžioklės dvarų. Kitos svarbios medžioklės rezidencijos buvo įkurtos Alytuje bei Punioje. XV a. pradžioje į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvykęs Prancūzijos pasiuntinys Žiliberas de Lanua savo kelionės aprašyme mini, jog Vytautas Didysis itin mėgo Punios girią.

Šios žemės atliko ir kitą svarbų vaidmenį – būtent per jas driekėsi kelias, jungiantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė sostinę Vilnių su Lenkijos didžiaisiais miestais.  Dzūkijos žemės buvo valdovo kelio pradžia keliaujant į Lenkijos karalystės didžiuosius miestus.

Medžioklės rezidencijų vietos davė pradžią tolimesnei miestų raidai. Alytaus miestui savivaldos teisės buvo suteiktos 1581 m., Lazdijams – 1597m., Simnui – 1626 m.  Krašto raidą itin pakeitė XVIII a. pabaigoje įvykę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimai. Alytus, kuris nuo XVI a. buvo dalintas į dvi atskiras gyvenvietes, XVIII a. pabaigoje buvo pasidalintas dviejų valstybių – dešiniajame krante esanti Alytaus dalis atiteko Rusijai, tuo tarpu kairiakrantė dalis – Prūsijai (o nuo 1815 m. Rusijos valdomai marionetinei Lenkijos karalystei).

Ankstyviausiai, dar XVII a. pabaigoje, žydų bendruomenė įsikūrė Lazdijuose. Tuo tarpu kituose Dzūkijos miestuose žydų bendruomenės apsigyveno ganėtinai vėlai – XVIII a. antrojoje pusėje. Nepaisant to, daugumoje miestų ir miestelių žydai jau XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje sudarė nuo trečdalio iki pusės miestų bei miestelių gyventojų. Nors žydai įprastai suvokiami kaip miestų gyventojai, šiame regione matome puikiausią išimtį – Degsnių kaimelį, kuriame  įsikūrė žydų ūkininkų šeimos. Iki šių dienų išlikę mediniai statiniai, kurie siaurąja dalimi atgręžti į gatvę. Nemažai žydiškojo paveldo išliko Alytaus mieste. 2020 m. buvo restauruota XIX a. pabaigoje pastatyta mūrinė sinagoga. Šias dienas taip pat pasiekė visiems alytiškiams žinomas advokato Mendelio Bokšickio namas, kurį iš kitų pastatų išskiria pastatą „saugančios“ liūtukų skulptūros. Veisiejų ir Varėnos medinės sinagogos yra unikalūs žydų paveldo objektai visos Europos kontekste.

Šiame krašte netrūksta ir kitų gamtos ir kultūros paveldo objektų, kuriuos būnant Dzūkijoje tiesiog būtina aplankyti. Mėgstantiems laiką leisti gamtoje būtina aplankyti Čepkelių raisto edukacinį-pažintinį taką.  Nuostabiu vaizdu galite pasimėgauti užlipę į šalia Merkinės esantį apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria nuostabus Nemuno ir Merkio santakos vaizdas bei šalia esančio Merkinės miesto panorama. Besidomintiems architektūra verta aplankyti gotikinės ir barokinės architektūros elementų turinčią Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, Leipalingio dvarą, barokinį Liškiavos dominikonų ansamblį.