VERTA PAMATYTI:
XX a. pr. Europoje tarp jidiš kalbančių žydų bendruomenių kilo iniciatyva pažinti ir populiarinti modernią jidiš kalbą, įvertinant jos literatūrinį ir mokslinį potencialą. Berlyne inicijuota žydų mokslinio instituto jidiš kalba steigimo idėja didžiausios recepcijos susilaukė dėmesiu mokslui garsėjusioje žydų bendruomenėje Vilniuje. Vilniuje įkurto JIVO instituto sėkmė buvo užkrečiama – dar 18-oje šalių tarpukariu įsikūrė JIVO bičiulių draugijos, perėmusios jidiš kultūros išsaugojimo misiją. JIVO nariais tapo tokie tarpukario Europos mokslo šviesuliai kaip Albertas Einšteinas ir Zigmuntas Froidas. JIVO dėka galime drąsiai teigti, jog abu šie nusistovėjusį pasaulio supratimą pakeitę mokslininkai, tikrai ne kartą buvo girdėję ir geru minėję Vilniaus vardą.
TRUPUTIS ISTORIJOS:
Tuo pačiu metu, 1925 m., kai Jeruzalėje duris atvėrė Hebrajų universitetas, Vilniuje buvo įkurtas mokslo jidiš kalba centras – JIVO (santr. Jidiš – Jidiše visnšaftleche organizacie; vėliau – Jidišer visnšaftlecher institut). Kaip savo pirminę misiją JIVO įkūrėjai – Maksas Vainraichas ir Zalmanas Reizenas – išskyrė kultūrinio bei etnografinio jidiš paveldo rinkimą bei saugojimą, ir tik jau sukaupus nemažą archyvą pradėti tiriamieji darbai. Pats JIVO archyvo kūrimas tapo visuomenine iniciatyva, įtraukusia didžiąją dalį vietos žydų bendruomenės – kūrėsi savanorių jidiš kultūrinės medžiagos rinkėjų būreliai. JIVO tapo pirmąja moksline institucija, oficialiai išreiškusia prioritetą jidiš kalbai, tad vietos žydų pagalba institutui tapo tautinės savivokos dalimi. JIVO žymėjo sekuliarios Vilniaus žydijos įsitvirtinimą jidiš kultūriniame areale – dėl savo stiprių religinių studijų Šiaurės Jeruzale vadintas miestas iškilo ir kaip pasaulietinės žydų kultūros bei mokslo centras. Po keturių metų intensyvios veiklos kuklus buitinis JIVO archyvas persikėlė į puošnius rūmus Vilniaus Senamiestyje. Vilniškiai parengė daugiau nei šimtą tomų tiriamųjų socialinių bei humanitarinių mokslų darbų, vertintų už mokslinį objektyvumą bei įnašą į jidiš kalbos sunorminimą. Į JIVO pasisemti žinių ėmė plūsti jidiš kalbos mokytojai, vietiniai ir užsienio mokslininkai, čia įsteigtoje aspirantūroje galėjo mokytis jaunieji mokslininkai iš viso pasaulio.
Vilniaus JIVO pabaigą nužymėjo prasidėjęs Antrasis Pasaulinis karas. 1940 m. Vilnių okupavus sovietinei armijai prasidėjęs JIVO organizacijos skaldymas ir veiklos trikdymas paskatino JIVO institutą iš karo alinamos Europos perkelti į stabilesnį Niujorką, kur iki tol veikė vienas iš instituto filialų ir kur kaip tik tuo metu buvo likimo nublokštas vienas iš pagrindinių JIVO lyderių – Maksas Vainraichas. Vilniuje likę JIVO archyvai ir biblioteka buvo sistemingai naikinami nacių okupacijos metu, makulatūra paverčiant gausų Rytų Europos žydų kultūrinį paveldą.
ESAMA SITUACIJA:
Dalis po karo išsaugotų JIVO kultūros lobynų iš Vokietijos perkelti į Niujorko JIVO institutą, kuris tęsia veiklą ir šiandien. Kita JIVO palikimo dalis – karo metu „Popierinis brigados“ išgelbėtas, o vėliau Vilniuje slapta išsaugotas dokumentinis bei literatūrinis JIVO paveldas keturis dešimtmečius slapstytas jau nuo sovietinės sistemos Šv. Jurgio bažnyčios ir vienuolyno komplekse (K. Sirvydo g. 4), kur tuo metu buvo įrengtas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padalinys – Knygų rūmai. Jų direktorius Antanas Ulpis ėmėsi saugoti, kaupti rankraštinį ir knygų paveldą, tarp jų ir žydų. Į sovietinius laikraščius įvynioti Toros ritiniai ar pintuose krepšiuose sukrautos knygos, buvusio gausios JIVO kolekcijos dalys bei Vilniaus gete išsaugotos knygos buvo atrastos tik prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, ilgainiui jų priežiūra ir archyvavimas perduotas Judaikos centrui, veikiančiam toje pačioje Martyno Mažvydo Bibliotekoje, o išblaškytųjų paieškos vis dar tęsiamos.
Lietuvoje įspūdingos JIVO veiklos istorija atsimenama tiek per išsaugotų raštų tyrimą bei pristatymą visuomenei, tiek oficialiai atsimenant instituto veikimo erdvę. Nors JIVO pastatas, stovėjęs Vivulskio g. 1933-1944 m., sovietmečiu buvo nugriautas, tačiau 2019 m. Birželio 20 d. Vilniuje prie vieno iš namų Vivulskio gatvėje atidengta JIVO atminimo lenta, primenanti praeiviams apie šio instituto įrašą į Vilniaus istoriją lietuvių, anglų ir hebrajų kalbomis.
APSIDAIRIUS APLINK:
Istorinis Vilniaus žydų kvartalas/ Mažasis Antrojo pasaulinio karo laikotarpio getas (dab. Žydų, Stiklių, M. Antokolskio g. ribose), 54.679532, 25.285090
Žydų gatvė, 54.679532, 25.285090
Vilniaus didžiosios sinagogos ir sinagogos kiemo (jid. shulhoyf) vieta (Žydų g. 3), 54.679901, 25.284511
Vilniaus Gaono ir jo šeimos kapas – mauzoliejus (Žydų kapinės, Sudervės kelias, 28), 54.712898, 25.234477
Paminklas Vilniaus Gaonui (Žydų g. 3), 54.680137, 25.285079
Choralinė sinagoga Taharat ha –Kodesh (Pylimo g. 39), 54.676070, 25.281575
Užupio sinagogos pastatas (Užupio g. 36), 54.681471, 25.298633
Didysis Antrojo pasaulinio karo getas (Lydos, Rūdninkų, Mėsinių, Ašmenos, Žemaitijos, Dysnos, Šiaulių, Ligoninės gatvėse), 54.676653, 25.284170
Paminklas gydytojui ir tarpukario Vilniaus žydų bendruomenės vienam iš lyderių Cemachui Šabadui (skulpt. Romas Kvintas), 54.677248, 25.284342
Pohulanka (dab. J. Basanavičiaus gatvė), 54.680145, 25.276134
Paminklas Romain Gary (skulpt. Romas Kvintas) (J. Basanavičius g. 14a.), 54.680145, 25.276134
Vieno iš YIVO įkūrėjų, Makso Veinraicho butas, kuriame prasidėjo YIVO instituto veikla (Basanavičiaus g. 16), 54.680878, 25.272181
Senosios žydų kapinės Šnipiškėse (Olimpiečių g. 1a), 54.690243, 25.291117
Žydų kapinės Užupyje (Olandų g. 22), 54.688106, 25.307748
Našlės ir Brolių Romų spaustuvės pastatas (A. Strazdelio g. 3), 54.675534, 25.292128
Užrašai Žemaitijos gatvėje (Žemaitijos g. 9, 54.677785, 25.281711) ir šv. Stepono gatvėje (Šv. Stepono g. 5, 54.674636, 25.281765)
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius)
