VERTA PAMATYTI:
Jau XX a. pr. ieškota alternatyvų cukrui – tik kitaip nei dabar niekas visuotinai cukraus nesmerkė, tiesiog dairėsi kažko dar geresnio – štai „Taicas ir Šeras“ Kretingoje gamino iš sacharino saldžiąsias tabletes „Malūnas“, kurias reklamavo kaip apytikriai 110 kartų saldesnes už paprastą cukrų! Ir tai buvo tikrai ne vienintelė nestandartinė prekė, kurios gamybos ir prekybos ėmėsi žydų verslininkų duetas Kretingoje. Dabar visų priešgaisrinių tarnybų siaubui tarpukariu Kalėdinės eglutės buvo puošiamos tiesiog žvakutėmis, kurios degė atvira ugnimi. Tokias Kalėdinių eglučių žvakučių pakuotes sėkmingai pardavinėjo „Taicas ir Šeras“ – tai buvo viena paklausiausių prekių žiemos laikotarpiu.
TRUPUTIS ISTORIJOS:
Žydai Kretingoje vertėsi įvairiais amatais, prekyba (daugiausia gintaru ir žemės ūkio produktais), tačiau garsiausia tarpukario Kretingos įmonė buvo visoje Lietuvoje puikiai žinoma „Taico ir Šero“ vardu. Judelis Taicas ir Enikas Šeras kartu valdė Didžiosios Lietuvos žvakių fabriką „Švyturys“ bei arbatžolių pilstymo fabriką „Virdulys“, o paraleliai dar ir gamino sachariną bei fasavo augalinius taukus. Tokio plataus gamybinio profilio verslui vienos erdvės nepakako – „Taicas ir Šeras“ turėjo dvi būstines – pačioje Kretingoje Viešojoje a. 2, name, kuriame gyveno J. Taicas, bei atskirą skyrių Klaipėdoje – Turgaus g. 37. 1920 m. iš Darbėnų į Kretingą atsikėlė verslininkas J. Taicas ūkiniame pastate prie savo namų Viešojoje a. 1925 m. atidarė arbatžolių svarstymo įmonę „Virdulys“, kuri kvepėjo egzotiška dvasia – čia buvo pardavimui svarstomos ir maišomos su vietinėmis vaistažolėmis iš Sumatros bei Šri Lankos atplukdytos arbatžolės. J. Taico idėjos ir verslumas buvo neišsenkami – kiek vėliau to paties pastato priestate pradėjo veikti dar ir sacharino gamybos įmonė, pavadinta „Didžiosios Lietuvos saldžiųjų tablečių fabriku „Malūnas““. Deja, tokio verslumo nesuprato 1940 m. Lietuvą okupavusi sovietų valdžia, tad J. Taico turtą nacionalizavo, o į jo namus įkeldino NKVD pasienio kariuomenės dalinio politinį vadovą su šeima. Taip ir baigėsi sėkmingiausio tarpukario verslo Kretingoje istorija – J. Taicas nusivylęs pokyčiais išvyko pas sūnų į Kauną. 1941 m. Vokietijai okupavus Lietuvą jis su šeima pateko į Vilijampolės getą ir jame buvo nužudytas.
ESAMA SITUACIJA:
Iki šių dienų išlikęs gamybinis J. Taico ir E. Šero firmos pastatas Birutės g. 16. Tai buvęs ūkinis pastatas šalia Eniko Šero gyvenamojo namo, kuriame jis ir įrengė Didžiosios Lietuvos žvakių fabriką „Švyturys“. Darbas šiame fabrike buvo intensyvus – per valandą viena iš mechaninių mašinų išliedavo 360 paprastų žvakių. Tačiau čia po vienu stogu buvo liejamos ir specialiosios paskirties žvakės dviem skirtingoms religinėms bendruomenėms: katalikų bažnyčioms skirtos didžiosios žvakės ir 24 valandas degančios žvakės, statomos sinagogose ir prie pašarvoto mirusiojo. Kitame šalia stovinčiame pastate – Birutės g. 16A toliau tęsėsi žvakių fabriko istorija – tik jau be E. Šero. Po jo mirties 1937 m. jo verslo dalį perėmė Mauša Kacas ir bendrovė pasivadino „Taicas, Judelis ir Ko“. M. Kacas į greta stovėjusį pastatą dėl didesnės erdvės perkėlė žvakių fabriką, o greta įkūrė dar ir augalinių taukų pilstymo fabriką „Kokolynas“.
APSIDAIRIUS APLINK:
Kretingos žydų gyvenvietė, vad. ,,Žydų naujamiestis” (Birutės g./Pievų g., Malūno takas, Žilvičių g.) 55.886643, 21.236545)
Kretingos žydų senosios kapinės, žudynių vietos ir kapai (Kretingos rajono sav., Kretingos miesto sen., Kretingos m., Žemaičių g./ Meguvos g.) 55.883438, 21.237486)
Paminklas Berekui Joselevičiui atminti (J. Pabrėžos g. 8) 55.891183, 21.245217
Darbėnų žydų kapinės (Darbėnai, Darbėnų sen., Kretingos r. sav.) 56.021667, 21.271944
Švėkšnos sinagoga bei turgaus aikštė (Liepų a.) 55.517691, 21.621306
Buvusios Švėkšnos žydų kapinės (Aušros g.) 55.522248, 21.622326
