VERTA PAMATYTI:
Gana neblogai šiandienos Vilniaus senamiestyje išlikusiose keliose buvusio žydų kvartalo gatvėse ir prasideda šios bendruomenės istorija, įkvėpusi visame pasaulyje pasklidusį Vilniaus kaip Šiaurės Jeruzalės vaizdinį ir aprėpianti įvairialypę vietos žydų veiklą, palikusią pėdsakus meno, mokslo, ekonomikos ar politikos istorijoje Lietuvoje bei už jos ribų.
TRUPUTIS ISTORIJOS:
Nors legendos sieja žydų Vilniaus mieste su XIV a. pradžioje Didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytais laiškais ir kvietimu užsienio miestų gyventojams atvykti ir kurtis Vilniuje, realybė buvusi kitokia. Nors nėra išlikę istoriniai šaltiniai, tačiau manoma, kad vilniečiams XVI a. pradžioje buvo pavykę gauti privilegiją draudusią žydams gyventi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje. Tolygesnis, bet dar ribojamas žydų kūrimasis Vilniuje prasidėjo XVI a. antrojoje pusėje, nes 1633 m. steigiant žydų kvartalą viena iš jam skiriamų gatvių (greta Šv. Mikalojaus ir Mėsinių) jau turėjo Žydų gatvės pavadinimą. Tais pat metais kvartale buvo leista statytis ir mūrinę sinagogą, vėliau tapusia garsiąja Didžiąja Vilniaus sinagoga.
Pirmą žydų gyvenamo kvartalo apibrėžimą Vilniuje įtvirtino Lenkijos karalius Vladislovas IV 1633 m. privilegija. Plotas apribotas Mėsinių ir Žydų gatvėmis bei pastarosios tęsiniu – šv. Mikalojaus skersgatviu. Kvartale Vilniaus žydai gyveno ir vertėsi prekyba, tačiau turėjo nuosavybės ir gretimose gatvėse. Vilniaus bendruomenės gyvenimas taip ir nebuvo griežtai apribotas kvartalo erdve, nors šimtmečius truko kitų miestiečių pastangos šiame kvartale segreguoti žydus. 1742 m. privilegija leido žydams, nebeišsitenkantiems savo kvartalo gatvelėse, gyventi ir verslauti visame Vilniuje, išskyrus dvi pagrindines gatves: nuo Aušros vartų iki Katedros ir nuo Trakų vartų iki Šv. Jonų bažnyčios, o 1861 m. jau leista kurtis visose gatvėse be išimčių.
ESAMA SITUACIJA:
Dabartinės Žydų, Stiklių ir M. Antokolskio gatvės Vilniuje – tai erdvė, menanti istorinį Vilniaus žydų kvartalą. Nors po nacistinės ir sovietinės okupacijų šimtmečių žydų gyvenimo ženklai šioje erdvėje buvo palaipsniui naikinami, tačiau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vis daugėja įvairių iniciatyvų, bandančių priminti apie šio kvartalo istoriją – tai ir simbolinis Žydų gatvės užrašymas atskiroje lentelėje jidiš kalba, ir toje pačioje gatvėje ant vieno iš pastatų sukurta prekeivio su karučiu aplikacija, ir unikali instaliacijų erdvė Gaono namai, atvėrusi duris vos 2020 m. pradžioje.
APSIDAIRIUS APLINK:
Žydų gatvė, 54.679532, 25.285090
Vilniaus didžiosios sinagogos ir sinagogos kiemo (jid. shulhoyf) vieta (Žydų g. 3), 54.679901, 25.284511
Vilniaus Gaono ir jo šeimos kapas – mauzoliejus (Žydų kapinės, Sudervės kelias, 28), 54.712898, 25.234477
Paminklas Vilniaus Gaonui (Žydų g. 3), 54.680137, 25.285079
Choralinė sinagoga Taharat ha –Kodesh (Pylimo g. 39), 54.676070, 25.281575,
Užupio sinagogos pastatas (Užupio g. 36), 54.681471, 25.298633
Didysis Antrojo pasaulinio karo getas (Lydos, Rūdninkų, Mėsinių, Ašmenos, Žemaitijos, Dysnos, Šiaulių, Ligoninės gatvėse), 54.676653, 25.284170
Paminklas gydytojui ir tarpukario Vilniaus žydų bendruomenės vienam iš lyderių Cemachui Šabadui (skulpt. Romas Kvintas), 54.677248, 25.284342
Pohulanka (dab. J. Basanavičiaus gatvė), 54.680145, 25.276134
Paminklas Romein Gary (skulpt. Romas Kvintas) (J. Basanavičius g. 14a.), 54.680145, 25.276134
JIVO instituto pastato vieta (Vivulskio g. 18), 54.678840, 25.265085; ir/ arba lingvisto, vieno iš YIVO įkūrėjų, Makso Veinraicho butas, kuriame prasidėjo JIVO instituto veikla (Basanavičiaus g. 16), 54.680878, 25.272181
Senosios žydų kapinės Šnipiškėse (Olimpiečių g. 1a), 54.690243, 25.291117
Žydų kapinės Užupyje (Olandų g. 22), 54.688106, 25.307748
Našlės ir Brolių Romų spaustuvės pastatas (A. Strazdelio g. 3), 54.675534, 25.292128
Užrašai Žemaitijos gatvėje (Žemaitijos g. 9, 54.677785, 25.281711) ir šv. Stepono gatvėje (Šv. Stepono g. 5, 54.674636, 25.281765)
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius)
