VERTA PAMATYTI:
Tarpukariu Kulautuvos kurortas netoli Kauno dėl čia gausiai besilankančių Lietuvos žydų skambiai vadintas „žydų Palestina“. Nors jo peizažai toli gražu nepriminė Palestinos, tačiau poilsio ir ramybės šiame gamtos prieglobstyje ieškojo gausybė vasartojų, žmonės netgi juokdavosi, kad jei nepagydė ypatingas Kulautuvos oras – nebepagydys jau niekas. Nesvarbu, ar labiau norite sveikatintis, ar trokštate pažinti šio kurorto žydų paveldą – pasivaikščiojimas gryname ore visada į naudą!
TRUPUTIS ISTORIJOS:
1933 m. prasideda Kulautuvos kaip pirmojo nepriklausomos Lietuvos kurorto istorija, tačiau pats miestelis tarp pušynų minimas jau XIX amžiuje. Tarpukariu Kulautuva buvo viena iš pagrindinių Palangos konkurenčių. Dar iki oficialiai gaunant kurorto statusą Kulautuva jau veikė kaip vasaros poilsio erdvė miestelėnams. 1929 m. Kulautuvoje duris atvėrė pirmoji miestelio sanatorija konkrečiu pavadinimu – „Poilsis“, priklausiusi vietos žydui Ovsiejui Portnovui. Į garsiąsias sanatorijos pušų, druskos ar deguonies vonias atvykdavo poilsiautojai ir iš užsienio. Miestelį paskelbus kurortu lankytojų gausėjimas paskatino ir vietinių verslų plėtrą – duris atvėrė ir kino salė, lošimo namai, fotoateljė. Šios plėtros pikas ir prabangos viršūnė buvo 1935 m. Romano Polovinsko atidarytas viešbutis “Vita”, kuris lankytojus masino išskirtinėmis pramogomis – teniso kortais, lošimo kambariais, restoranu. Būtent prie šio viešbučio buvo išasfaltuotas ir pirmasis šaligatvis Kulautuvoje – išlikusį, nors ir nemažai pakeistą, buvusį “Vitos” pastatą galite pamatyti Poilsio g. 5.
Žydai Kulautuvoje tarpukariu sudarė daugiau nei 60 proc. gyventojų, taip pat į miestelį vasarą nuolat atvykdavo daugybė žydų tautybės poilsiautojų, daugiausia iš artimojo Kauno. Tad jie buvo tiek pagrindiniai kurorto nuomininkai, tiek pagrindiniai lankytojai. Tad visgi keista, kad žydų bendruomenė sinagogą Kulautuvoje pasistatė sąlyginai vėlai – tik 1935 m. Įdomu, jog iki sinagogos pastatymo religingi žydai bendroms pamaldoms rinkdavosi Lidijos Fugelevičiūtės lauko kavinėje kurorto vakarinėje dalyje. Vėlai pastatytas medinis dviejų aukštų sinagogos pastatas skyrėsi ne tik Kulautuvos kraštovaizdyje – šioji sinagoga savo eksterjeru mažai priminė kitas lietuviškas medines sinagogas, tai buvo unikalus I. Trakmano projektas. Po Antrojo Pasaulinio karo sinagoga buvo naudojama kaip sandėlis, vėliau rekonstruota ir neatpažįstamai pakeista tapo sovietinių kultūros namų erdve, o antrajame jos aukšte įkurta biblioteka. 2016 m. dėl prastos būklės pastatas buvo nugriautas.
ESAMA SITUACIJA:
2017 m. Lietuvos Vyriausybė Kulautuvai vėl skyrė kurortinės teritorijos statusą, tačiau dabartinis kurortas jau aiškiai skiriasi nuo istorinio tarpukarinio Kulautuvos kurorto. Pastarajame visi vasarnamiai daugiausia stovėjo pačiame miestelio centre – ir šiandien galite pamatyti nemažai išlikusių, nors ir ne pačios geriausios būklės, pastatų. Dabartinėje Kranto gatvėje taip pat išlikę nemažai medinių pastatų, kuriuose buvo pagrindinės kurorto krautuvėlės, priklausiusios žydams. Dabartinėje Kulatuvos mokykloje (Lelijų g. 15) tarpukariu veikė poilsio namai žydų draugijos „Ješurun“ mokiniams ir seminaristams, tad pastatas, nors ir ne kartą tvarkytas, bent idėjiškai išlaikė savo sąsają su švietimu. Netoli šių žydų jaunuolių poilsio namų veikė ir Lidijos Fugelevičiūtės pensionas su lauko kavine. Kulautuvos dvarininkų duktė Lidija įėjo ne tik į miestelio istoriją, bet pagerbta ir visame pasaulyje – ji jau po mirties už nekaltų žmonių gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais apdovanota Žuvančiųjų gelbėjimo kryžiumi bei įtraukta į Pasaulio tautų teisuolių sąrašą. Šiuos apdovanojimus gavo ir jos sesuo Liudmila taip pat prisidėjusi prie šio gelbėjimo. Jos sodyboje už Klevinės upelio slėpė apie 15 asmenų, kurių tarpe daugiausia buvo žydų vaikai. Deja, abi moterys prieš patekdamos į Pasaulio tautų teisuolių sąrašą pateko į tremtinių, po karo sovietų vežtų į Sibirą, sąrašus. Šiandien Kulautuvoje jų šeimos atminimą sergsti 2014 m. jų sūnėno Vytauto pastatytas stogastulpis Kulautuvos skvere.
APSIDAIRIUS APLINK:
Vilkijos istorinis žydų kvartalas
Kauno Ohel Jakov choralinė sinagoga
Chasidų kloizo pastatas Kaune
Naujojo beit midrašo pastatas Kaune
Mėsininkų sinagogos pastatas Kaune
Tsvi Hirsh Neviazher kloizas Kaune
Atminimo lenta Lėjai Goldberg Kaune
Atminimo lenta Emanueliui Levinui Kaune
Danieliaus Dolskio skulptūra Laisvės al. Kaune
Chiune Sugiharos namai-muziejus Kaune
Vilijampolės ješiva Kaune
1 Komentarai
Sigitas
2024-10-03 at 11:44 am -Esu gimęs ir augęs Kulautuvoje. Norėčiau patikslinti. Prieškarių žydų jaunimo namai buvo Akacijų gatvėje, Kulautuvos gale.Po karo pastatas buvo nacionalizuotas ir jame įkurta Kulautuvos vidurinė mokykla. Čia baigiau pradinės mokyklos 4 kl. Gerai atsimenu pastato išplanavimą. Dabartinė mūrinė mokykla (Lelijų 15) pastatyta 1965m. Senoji mokykla – privatizuota ir tapo gražiu,rekonstruotų pastatu.
Žydų sinagoga buvo nusiaubta ir paversta sovietiiu sandėliu ir tvartų (!!!). Žiemą ten laikydavo vykdomojo komiteto arklį ir padargus. 1966m. Sinagoga buvo rekonstruota,apmūryta baltomis plytomis ir paversta sovietiniais ,, kultūros ” namais. Atkūrus nepriklausomybę, pastatas buvo privatizuotas, vėliau kelis kartus išnuomojamas ir perparduotas. Naujas savininkas,tur būt, nieko nežinojo apie paveldą (buvusią žydų sinagoga),- pastatą nugriovė.