TRUPUTIS ISTORIJOS:
XIX a. aktyvi Salantų žydų bendruomenė greta miestelio centro buvo suformavusi žydų maldos namų kompleksą, kuriam priklausė mūrinė sinagoga, beit midrašas bei du kloizai, visi šie pastatai stovėjo Sinagogos gatvėje. 1926 m. žydų maldos namus pasiglemžė Salantus nuniokojęs gaisras, ir jų atminimas teliko fragmentiškose fotografijose. Po gaisro surinkta lėšų tik pagrindinės sinagogos atstatymui, kuri po metų atstatyta išliko iki šių dienų. Visgi, Salantų žydų maldos namai, nors ir būtina religingos žydų bendruomenės gyvenimo dalis, nebuvo išskirtiniai to laikmečio visos Lietuvos žydų bendruomenių kontekste. Salantus į Lietuvos žydų kultūros žemėlapį įrašė rabinas Izraelis Salanteris (dar žinomas kaip Izraelis Lipkinas, 1810-1883 m.), kuris laikomas „Musar“ judėjimo, tapusio integralia litvakų ješivų mokymo dalimi, pradininku.
ESAMA SITUACIJA:
Antrąjį pasaulinį karą pergyvenusi Salantų sinagoga sovietmečiu buvo beveik neatpažįstamai perprojektuota, paliekant vos keletą senųjų architektūrinių elementų, o joje įkurti Salantų kultūros namai. Jau nepriklausomoje Lietuvoje, 2004 m. Salantų kultūros namai sinagogos pastate funkcijos nepakeitė, tačiau simboliškai atsisakant sovietinio palikimo jie pervadinti į Salantų kultūros centrą. 2011 m. buvusios sinagogos (dabar – kultūros centro) pastatas renovuotas, greta jo atidengta Salantų žydų istoriją atmenanti lenta.
APSIDAIRIUS APLINK:
Litvakų atminimo sodas, 56.062383, 21.821884
Darbėnų žydų kapinės (Darbėnai, Darbėnų sen., Kretingos r. sav.) 56.021667, 21.271944
Atminties siena Kaušėnuose (iš buvusios Plungės sinagogos plytų), 55.921067, 21.783250
Buvusi žydų gimnazija ir Jehudos Leibos Peretso vardo biblioteka (S. Neries g.6), 55.913700, 21.848991
Buvęs Efrosų namas su paminkline lenta dr. B. Efrosui (Vytauto g. 14), 55.913471, 21.841670