Tarpukario Lietuvos Švėkšna buvo klasikinio lietuviško štetlo pavyzdys.
Miestelyje gyvenusi gausi žydų bendruomenė kūrėsi aplink turgaus aikštę ar netoli jos, dabartinėse J. Maciejausko, S. Dariaus ir S. Girėno bei Gediminaičių gatvėse. To meto Švėkšnoje žydams priklausė apie 20 parduotuvių turgaus aikštėje, jos visos ir stovėjo greta. Tačiau iš visų kitų štetlų Švėkšną išskyrė ne žydų parduotuvėlės su įvairiausių prekių pasiūla, o Švėkšnos sinagogos vieta – neaišku kokiomis aplinkybėmis, tačiau jai statyti pačiame miestelio centre, greta minėtosios turgaus aikštės, gautas visiškai neįprastas
leidimas. Švėkšną nuolat siaubiant gaisrams ne kartą nukentėjo ir sinagogos – iš pradžių jų būta netgi dviejų, tačiau po jas sunaikinusio 1925 m. gaisro, 1928 m. pastatyta tik viena nauja maurų architektūrai būdingos formos šildoma mūrinė sinagoga. Ši dienos metu visiems atvira sinagoga įėjo į Lietuvos istoriją ir kaip viena iš nedaugelio žydų maldos namų, kuriuose savo vizito į Švėkšną metu lankėsi ir tuometės Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.