Vilniaus Didžiosios sinagogos ir sinagogos kiemo vieta

VERTA PAMATYTI:

Nors Vilniuje XX a. pradžioje buvo daugiau nei 100 žydų maldos namų, tačiau tik du iš jų buvo nuolat vadinami sinagogomis – tai šiandien pagal pirminę savo paskirtį naudojama Taharat Ha-Kodesh sinagoga Pylimo gatvėje ir Didžioji Sinagoga Žydų g. dar kitaip vadinta miesto sinagoga. Visi kiti žydų maldos namai buvo įprastai vadinami kloizais. Nei vieni iš daugelio žydų maldos namų mieste savo dydžiu ir svarba neprilygo miesto bendruomenės, ar net visos Lietuvos žydų, vienu iš simbolių tapusiai Vilniaus Didžiajai sinagogai.

Filtruoti pagal

TRUPUTIS ISTORIJOS:

Tradiciškai teigiama, kad pirmoji sinagoga šioje vietoje galėjo būti pastatyta dar medinė 1573 m. Kelis kartus sugriauta ji buvo pastatyta iš naujo, po to, kai Vilniuje pradėję kurtis žydai 1633 m. m. iš Vladislovo Vazos išsirūpino vieną po kitos kelias privilegijas: pirmąja buvo suformuotas iš kelių gatvių sudarytas Vilniaus žydų kvartalas, antrąja –  leista statytis mūrinę sinagogą Žydų gatvėje. Renesansinio stiliaus mūrinė sinagoga buvo pastatyta XVII a. ketvirtajame dešimtmetyje. Vėliau ji dar ne kartą buvo perstatoma, didinama, gražinama, XVIII a. po gaisrų Jono Kristupo Glaubico rekonstruota jau vėlyvojo baroko stiliumi. Antrojo Pasaulinio karto metais ji buvo apgriauta ir nepaisant Holokaustą išgyvenusių žydų pastangų išsaugoti sinagogą, sovietų valdžios iniciatyva nugriauta 1953 m.

Didžioji Sinagoga savo dydžiu labiausiai stebindavo tuos lankytojus, kurie užeidavo į jos vidų. Sinagogos aukštį iš išorės ribojo dar viduramžiais Europoje įsitvirtinę krikščionių draudimai statyti sinagogas aukštesnes ir puošnesnes nei yra katalikų bažnyčios. Tokie pat reikalavimai buvo įrašyti ir Vilniaus Didžiosios sinagogos statybas leidžiančioje privilegijoje. Žydai siekdami paisyti šio draudimo, bet tuo pačiu sukurti išskirtinę savo maldos namų išvaizdą rado išeitį – tiek šios tiek kitų sinagogų grindys neretai buvo įgilintos, taip palyginti neaukštame pastate sukuriant didingumo ir erdvės pojūtį. Sinagoga buvo grožimasi ir dėl jos išskirtinio interjero: itin puošnių bimos ir aron kodešo.

Sinagoga tapo svarbia religinio ir bendruomeninio gyvenimo erdve, apie ją palaipsniui  susiformavo tankiai skirtingos paskirties pastatais apstatytas vadinamasis sinagogos kiemas – shulhoyf. XX a. pradžioje jame stovėjo 12 maldos namų, bendruomenės pirčių kompleksas su mikva, viešo naudojimo tualetai (vieni pirmųjų Vilniuje!), vandens šulinys, mėsinės, kuriose prekiauta košerine mėsa, šventų raštų draugijų susirinkimo vietos bei garsioji Matijahu Strašūno biblioteka. Apie šį kiemą ilgą laiką sukosi visas Vilniaus žydų gyvenimas – tai buvo judriausia ir triukšmingiausia vieta kvartale. Čia buvo sprendžiami asmeniniai ir bendruomeniniai reikalai, keičiamasi ne tik karščiausiais vietos gandais, bet ir iš užsienio grįžusių prekeivių parvežtomis žiniomis. Ši ypatingos auros ir svarbos vieta nuolat traukė diskutuoti besirenkančius rabinus ir mokslininkus, poetus ir romantikus, filosofus ir politikus.

ESAMA SITUACIJA:

2020 m., vietoje, kurioje stovėjo Vilniaus Didžioji Sinagoga, vis dar yra sovietmečiu pagal tipinį projektą pastatytas vaikų daželio pastatas, kuriame buvo įkurdinta pradinė mokykla. Jau bene dešimtmetį buvusios sinagogos vietoje vyksta tarptautinės archeologų komandos kasinėjimai, taip pat vykdomos ekspertus ir visuomenę įtraukiančios diskusijos, kokiu būdu įamžinti šią vietą. Nors būta įvairiausių idėjų, tačiau geriausias pasiūlymas vis dar laukia savo eilės.

APSIDAIRIUS APLINK:

Istorinis Vilniaus žydų kvartalas/ Mažasis Antrojo pasaulinio karo laikotarpio getas (dab. Žydų, Stiklių, M. Antokolskio g. ribose), 54.679532, 25.285090

Žydų gatvė, 54.679532, 25.285090

Vilniaus Gaono ir jo šeimos kapas – mauzoliejus (Žydų kapinės, Sudervės kelias, 28), 54.712898, 25.234477

Paminklas Vilniaus Gaonui (Žydų g. 3), 54.680137, 25.285079

Choralinė sinagoga Taharat ha –Kodesh (Pylimo g. 39), 54.676070, 25.281575

Užupio sinagogos pastatas (Užupio g. 36), 54.681471, 25.298633

Didysis Antrojo pasaulinio karo getas (Lydos, Rūdninkų, Mėsinių, Ašmenos, Žemaitijos, Dysnos, Šiaulių, Ligoninės gatvėse), 54.676653, 25.284170

Paminklas gydytojui ir tarpukario Vilniaus žydų bendruomenės vienam iš lyderių Cemachui Šabadui (skulpt. Romas Kvintas), 54.677248, 25.284342

Pohulanka (dab. J. Basanavičiaus gatvė), 54.680145, 25.276134

Paminklas Romein Gary (skulpt. Romas Kvintas) (J. Basanavičius g. 14a.), 54.680145, 25.276134

JIVO instituto pastato vieta (Vivulskio g. 18), 54.678840, 25.265085; ir/ arba lingvisto, vieno iš YIVO įkūrėjų, Makso Veinraicho butas, kuriame prasidėjo JIVO instituto veikla  (Basanavičiaus g. 16), 54.680878, 25.272181

Senosios žydų kapinės Šnipiškėse (Olimpiečių g. 1a), 54.690243, 25.291117

Žydų kapinės Užupyje (Olandų g. 22), 54.688106, 25.307748

Našlės ir Brolių Romų spaustuvės pastatas (A. Strazdelio g. 3), 54.675534, 25.292128

Užrašai Žemaitijos gatvėje (Žemaitijos g. 9, 54.677785, 25.281711) ir šv. Stepono gatvėje (Šv. Stepono g. 5, 54.674636, 25.281765)

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius)

Related Posts

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti *

Palikti komentarą *

Vardas *

El. paštas *

Svetainė *