Rašytojo Romain Gary kupinas nuotykių gyvenimas buvo vertas ne vieno romano – į ne vieną jis ir sudėjo daugybę savo gyvenimo nuotrupų. Nuo pat vaikystės mėgavęsis atgyvenusių taisyklių laužymu ir linkęs į ekscentrišką saviraišką Romain Gary savo mažų dienų Vilniuje, tuometinėje Pohuliankoje (dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje), epizodus taip pat aprašė vėlesniuose kūriniuose. Kaip jis niekuomet neužmiršo savojo Vilniaus su pirmąja meile, taip ir vilniečiai nesiruošia užmiršti Romain Gary – šalia jo buvusių namų pastatyta jo kūrinio „Aušros pažadas“ (1960 m.) įkvėpta įsimylėjusį berniuką su kaliošu, jaunojo rašytojo prototipą, vaizduojanti skulptūra. Berniukas skulptūroje žvelgia į dangų – ir kviečia kiekvieną praeinantį pažvelgti į daug žadantį Vilniaus dangų, po kuriuo Romain Gary kadaise deklaravo savo meilę bandydamas suvalgyti kaliošą.

Filtruoti pagalVisi

Šiandien Romain Gary kūriniai pasaulyje sutinkami kartais nė neidentifikuojant, kad tai to paties autoriaus darbai. Pats Romain susikūrė gausybę slapyvardžių, siekdamas išlikti iki galo nepažinus ir intriguojantis – Émile Ajar, Shatan Bogat, Lucien Brûlard, René Deville ar Fosco Sinibaldi. Ši slapyvardžių gausa pasitarnavo Romain iškrečiant didžiausią XX a. Europos literatūros pokštą – du kartus nugvelbiant Gonkūrų premiją. Pirmąjį kartą Romain Gary laimėjo Gonkūrų premiją už romaną „Dangaus šaknys“ 1956 m., dar tada, kai nebuvo atsidėjęs vien rašymui. O kai rašytojas atsidėjo vien rašymui, pikti liežuviai ėmė plakti, kad jo talentas blėstąs – Romain žinojo, kad antroji tokio lygio premija pakeistų šias nuomones, tik bėda – Gonkūrų premija teikiama tik kartą gyvenime vienam rašytojui. Tad susigalvojęs Émile Ajar slapyvardį su kūriniu „Gyvenimas priešais mus“ jis dar sykį pateikė savo rašymą Prancūzijos literatų teismų – taip išgalvotasis Émile Ajar 1975 m. laimėjo Gonkūrų premiją. Įdomu, kad Romain Gary to iš karto nepaskelbė, o tiesa išlindo viešumon tik po jo mirties. Tad J. Basanavičiaus gatvėje Vilniuje stovinti R. Kvinto sukurta berniuko skulptūra Romain Gary atminti puikiai atspindi nerimstančią ir nuolat juokus krečiančią talentingojo rašytojo dvasią – ar dešimtmetis bandydamas įrodyti meilę, ar šešiasdešimtmetis norėdamas pasijuokti iš snobiškų Prancūzijos literatų salonų – Gary niekuomet nestokojo išmonės.