VERTA PAMATYTI:
Šiandien savo laisvamaniška ir artistiška dvasia vietinius bei užsieniečius užklydėlius žavintis Užupio rajonas Vilniuje XIX a. viduryje buvo vieno iš disciplinuočiausių religinių žydų judėjimų – Musar – gimties ir sklaidos vieta. Tuo metu, kai rabinas Izraelis Salanteris (1810-1883 m.) čia įsikūrė ir formulavo pamatines Musar idėjines nuostatas, Užupio priemiestis dar vadintas Zarechu. Persipynusią Musar judėjimo, Izraelio Salanterio ir ekstravagantiškojo Užupio istoriją mena iki šiol tebestovintis Zarecho sinagogos pastatas. Būtent jame Izraelis Salanteris keletą metų pamokslavo bei glaudėsi su savo ješivos mokiniais.
TRUPUTIS ISTORIJOS:
Prieš dabar išlikusio sinagogos pastato pastatymą 1841 m., jo sklypo vietoje jau stovėjusi pirmtakė sinagoga, kurią nuplovė vienas iš tuomet dažnų Vilnelės potvynių. Toje pačioje vietoje iškilo nauja mūrinė vieno aukšto sinagoga, o 1891 m. gausėjanti vietos žydų bendruomenė inicijavo pastato rekonstrukciją – taip šiaurinėje pastato dalyje pristatyta moterų dalis, taip pat išdidinti pamaldų salės langai. Išskirtinį bendruomenės rūpestį sinagoga parodė ir tai, jog dar 1915 m. pastato apšvietimui buvo įvesta elektra – visiška naujovė ir privilegija to meto Zareche. Sinagoga buvo esminė Užupio žydų bendruomenės susitikimo vieta, juolab ji stovėjo šalia pagrindinio kelio, vedančio į Naująsias Užupio žydų kapines, tad laidojimo procesijos dažnai sustodavo joje siekiant pagerbti laidojamą asmenį. Vis tik labiausiai ją už bendruomenės ribų išgarsino XIX a. 5 deš., kuomet čia dirbo ir vadovavo šalia esančiai ješivai Musar judėjimo pradininkas Izraelis Salanteris.
ESAMA SITUACIJA:
Vokiečių okupacijos metais Užupio sinagoga buvo stipriai suniokota, o sovietinės okupacijos laikotarpiu pastatas perdarytas į gyvenamuosius butus. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prireikė 16-kos metų, kad būtų atkreiptas dėmesys į šį žydų kultūros paveldo objektą, bet 2006 m. pastatas pagaliau buvo rekonstruotas, šiuo metu galime rasti jį pažymėtą adresu Užupio g. 36. Kol kas pastatas nenaudojamas.
APSIDAIRIUS APLINK:
Istorinis Vilniaus žydų kvartalas/ Mažasis Antrojo pasaulinio karo laikotarpio getas (dab. Žydų, Stiklių, M. Antokolskio g. ribose), 54.679532, 25.285090
Žydų gatvė, 54.679532, 25.285090
Vilniaus didžiosios sinagogos ir sinagogos kiemo (jid. shulhoyf) vieta (Žydų g. 3), 54.679901, 25.284511
Vilniaus Gaono ir jo šeimos kapas – mauzoliejus (Žydų kapinės, Sudervės kelias, 28), 54.712898, 25.234477
Paminklas Vilniaus Gaonui (Žydų g. 3), 54.680137, 25.285079
Choralinė sinagoga Taharat ha –Kodesh (Pylimo g. 39), 54.676070, 25.281575, Lankymo valandos I-V 10.00-14.00, Nemokama, tel. pasiteirauti – +370 526 12523.
Didysis Antrojo pasaulinio karo getas (Lydos, Rūdninkų, Mėsinių, Ašmenos, Žemaitijos, Dysnos, Šiaulių, Ligoninės gatvėse), 54.676653, 25.284170
Paminklas gydytojui ir tarpukario Vilniaus žydų bendruomenės vienam iš lyderių Cemachui Šabadui (skulpt. Romas Kvintas), 54.677248, 25.284342
Pohulanka (dab. J. Basanavičiaus gatvė), 54.680145, 25.276134
Paminklas Romain Gary (skulpt. Romas Kvintas) (J. Basanavičius g. 14a.), 54.680145, 25.276134
JIVO instituto pastato vieta (Vivulskio g. 18), 54.678840, 25.265085; ir/ arba lingvisto, vieno iš JIVO įkūrėjų, Makso Veinraicho butas, kuriame prasidėjo JIVO instituto veikla (Basanavičiaus g. 16), 54.680878, 25.272181
Senosios žydų kapinės Šnipiškėse (Olimpiečių g. 1a), 54.690243, 25.291117
Žydų kapinės Užupyje (Olandų g. 22), 54.688106, 25.307748
Našlės ir Brolių Romų spaustuvės pastatas (A. Strazdelio g. 3), 54.675534, 25.292128
Užrašai Žemaitijos gatvėje (Žemaitijos g. 9, 54.677785, 25.281711) ir šv. Stepono gatvėje (Šv. Stepono g. 5, 54.674636, 25.281765)
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius)
