Išraiškingo stoto dėmesį patraukiantis kaunietis  – Moisiejus Botvinikas (1901-1984) – atvyko į Zarasus 1922 m. paskui savo pirmąją meilę Zeldą Lėją. Vedęs Zeldą Moisiejus įsigyveno Zarasuose ir tapo itin aktyviu bendruomenės nariu – zarasiškiai jį pažino ne tik kaip verslų, bet kaip ir visuomenišką asmenį. Kadangi 1919-1920 m. jis buvo vienas iš drąsiųjų besikovusių Lietuvos nepriklausomybės kovose, Zarasuose jis tapo Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos atgavime, sąjungos iniciatoriumi ir pirmininku. Aktyvus Lietuvos gynėjas 1930 m. buvo apdovanotas medaliu už dalyvavimą Lietuvos nepriklausomybės kovose. Tačiau geriausiai visiems zarasiškiams jis buvo žinomas dėl savo įkurtos fotoateljė – laikmečio naujovės ir pramogos, o kai M. Botvinikas miestelyje atidarė ir elektros prekių parduotuvę, kurioje jau 1928 m. buvo galima įsigyti pirmuosius radijo imtuvus Zarasų krašte, M. Botviniko vardas buvo įrašytas į Zarasų istoriją. Nors M. Botvinikui su šeima pavyko išvengti Holokausto, tačiau jo likimą taip pat palietė karo metų ir okupacijų tragizmas – 1941 m. dar prieš Lietuvą okupuojant vokiečiams Botvinikų šeima buvo ištremta į Sibirą. Tik 1955 m. jam buvo leista sugrįžti į Zarasus, kuriuos jis rado jau visai kitokius nei paliko – nei žydų bendruomenės, nei tarpukarinio ekonominio veržlumo miestelyje nebebuvo likę nė kvapo. M. Botvinikas sugrįžęs į Zarasus ir toliau darė tai, ką geriausiai mokėjo – fotografavo, bet 1972 m. gavo galimybę emigruoti į Izraelį ir ja pasinaudojo. Čia jis ir praleido savo paskutiniuosius gyvenimo metus, palikęs Zarasuose  savo neišdildomą pėdsaką.