Nathanas Nafthalis (1887-1945) gimė 1887 m. žydų šeimoje, tuometiniame Mėmelyje. Nathano tėtis – Vulfas Naftalis – stambus XIX a. pabaigos medienos pramoninkas bei aktyvus visuomeninio gyvenimo atstovas, dar prieš sūnaus gimimą atsikraustė į Klaipėdą. Po Pirmojo pasaulinio karo, V. Nafthalis užleido vietą sūnums, tarp jų ir Natanui, kuris tapo verslo partneriu įmonėje “N. Nafthal & Co”. Pastarajam sekėsi labiausiai, jis dar prieš I-ąjį pasaulinį karą tarpininkavo medienos prekyboje ir organizavo medienos eksportą. Pasinaudojant karo atvertomis galimybėmis, N. Nafthalis gavo valdžios leidimą laisvai keliauti už fronto linijų Lietuvoje ir Lenkijoje. Už tai Natanas vietiniame versle įgijo didžiulę įtaką. 1920-1923 m. jis buvo išrinktas Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos rūmų viceprezidentu. Taip pat buvo Klaipėdos akcinio alaus bravoro (dab. „Švyturio”) priežiūros tarybos, medienos prekybos komiteto bei degtinės ir likerio gamyklos stebėtojų tarybos pirmininkas. N. Nafthalis išplėtė savo veiklą nuo tarpininkavimo iki gamybos: 1917 m. iš Richardo Schako netoli tėvo įmonės nusipirko gamyklą ir lentpjūvę. Vėlesniu savo gyvenimo etapu paskirtas Portugalijos Respublikos garbės konsulu Klaipėdai. 1938 m. su kitu Klaipėdos verslininku T. Izraelitu Lietuvos Prezidento Antano Smetonos apdovanotas ordinu. Klaipėdos krašte stiprėjant nacistinėms nuotaikoms, žymusis verslininkas priverstas išvykti gyventi į Kauną. Kai Lietuvą užėmė nacistinė Vokietijos kariuomenė, N. Nafthalis buvo suimtas ir įkalintas Kauno gete. Jis, kartu su sūnumis Alfredu ir Manfredu, nors ir išgyveno Kauno gete, tačiau 1945 m. buvo nužudyti Dachau koncentracijos stovykloje, kaip ir dauguma kitų šeimos narių.
Nafthalių giminės santykis su savo žydiška kilme buvo sudėtingas. V. Nafthalis įsijungė į vietinės sinagogų bendruomenės veiklą. Vėliau dirbo bendruomenės valdyboje ir tapo jos pirmininku. Sūnus Nathanas, atvirkščiai, buvo emancipuotas žydas, nepaisęs judėjų tradicijų, nevartojęs košerinio maisto, vėliau net savo vaikus leidęs į vokiškas Klaipėdos mokyklas. Nathano dukra Hildė buvo sionistė ir 1935 m. emigravo į Palestiną.
Teksto autorė: Mažena Suduiko
