Žydų liaudies bankas Klaipėdoje

VERTA PAMATYTI:

Išlikęs buvusio Žydų liaudies banko Klaipėdoje pastatas vienoje iš centrinių miesto gatvių (dabartinis adresas – Turgaus g. 3) mena tiek sėkmingą banko veiklą tarpukario Klaipėdoje, tiek šiame pastate kurį laiką gyvenusio vieno garsiausių tuomečio Mėmelio žydų – Juliaus Liudviko Vynerio – filantropiško pasiaukojimo ir darbo miestui istoriją. Klaipėdietiškasis bankas išsiskyrė pirmiausia tuo, kad jisai veikė specifinėje teritorijoje – Klaipėdos krašte, kuriame pynėsi Vokietijos ir Lietuvos interesai. Tuomet vokiečių dominuojamoje Klaipėdos pramonėje ir prekyboje Žydų liaudies bankas padėjo sustiprinti Lietuvos kapitalo vaidmenį, ir šiuo požiūriu veikė ne tik kaip žydų kooperatinė savitarpio kreditavimo įstaiga, bet ir kaip Lietuvos interesus stiprinęs įrankis.

Filtruoti pagal

TRUPUTIS ISTORIJOS:

XIX a. vid. britų kilmės pirkliui ir Memelio tarėjui Džonui Maisonui  priklausiusiame viešbutyje “British Hotel” (buv. Marktstrasse Nr.48/49) ilgą laiką gyveno iš Gdansko kilęs žydų tautybės Memelio tarybos narys, žymus labdarys ir mecenatas Julius Liudvikas Vyneris (1795-1862). 1925-1939 m. tame pačiame pastate buvo įsikūręs žydų liaudies bankas, veikęs kaip kredito kooperatyvas, kurio kapitalas buvo sudaromas iš narių pajamų. Idėja kurti Klaipėdos Žydų liaudies banką gimė 1925 m., dalies Klaipėdos verslininkų iniciatyva. Reali banko veikla prasidėjo jau kitų metų pradžioje. Žydų liaudies bankas, teikdamas nedideles paskolas, siekė sutelkti apie save vietos ir Klaipėdos krašte norinčius investuoti Lietuvos žydus – smulkesnius pirklius ir amatininkus. Nors Liaudies bankas buvo sukurtas, visų pirmą, žydų verslo bei žmonių kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau narystė jame nebuvo ribojama tautiniu pagrindu.

Įdomu pažymėti, kad liaudies bankai užsiėmė ne tik jiems būdinga finansine kreditine veikla. Savo nariams ji teikė daug kitų paslaugų – nuo juridinių konsultacijų iki lietuvių kalbos mokymo kursų, taip pat aprūpindavo savo narius sąskaitybos knygomis, kitais dokumentais, leido įvairią spaudą, net vykdė ekonominius tyrimus. Taip pat turėjo stipendijų fondą amatininkams rengti bei jų kvalifikacijai kelti. Savo veiklą Žydų liaudies bankas Klaipėdoje turėjo nutraukti 1939 m. dėl nacistinės valdžios atėjimo į regioną, bet banko veikla buvo perkeltą į tuo metu dar likusią nepriklausomą Lietuvos dalį. Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos mėnesį liaudies bankas buvo nacionalizuotas, o jo nariai prarado visus indėlius.

ESAMA SITUACIJA:

Žydų liaudies bankas Klaipėdoje buvo daugiausia žydų pramonę, prekybą ir amatus kreditavusi įstaiga. Panašios tarpukariu veikė ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose: iš viso Lietuvoje būta apie 90 tokių bankų. Klaipėdoje bankas veikė keliose patalpose. Pirma tai buvo neišlikęs namas Kepėjų g., prie dab. Teatro a. Vėliau šiandien taip pat nebeišlikusiame pastate dab. Tiltų ir Žvejų g. kampe, prie Biržos tilto. Dar vėliau persikėlė į Turgaus g., kur veikė pastate, iki 1945 m. stovėjusiame dab. namo Nr. 3 vietoje. Paskutinės jo patalpos buvo buvusiame prefektūros name tuometinėje Perkasų g. (dab. Sukilėlių g. 12).

APSIDAIRIUS APLINK:

Sinagoga (dab. Sinagoga –  Žiedų skg. 3) 55.703611, 21.139722

Buvusios žydų kapinės Klaipėdoje (Sinagogų g.)  55.704627, 21.139655

L. Vynerio antkapinis paminklas Klaipėdoje, 55.717400, 21.140854

Valsonoko memorialinė lenta Klaipėdoje (I. Kanto g. 9) 55.716867, 21.123736

Nusigyvenusių pirklių prieglauda Klaipėdoje (Herkaus Manto g. 23) 55.716514, 21.128275

Mergaičių auklėjimo institutas Klaipėdoje (Herkaus Manto g. 21) 55.716236, 21.128491

Buvusios žydų ligoninės pastatas Klaipėdoje (Galinio Pylimo g. 3) 55.705923, 21.139799

Buvusi žydų mokykla Klaipėdoje (Grįžgatvio g. 6) 55.708256, 21.138441

Related Posts

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti *

Palikti komentarą *

Vardas *

El. paštas *

Svetainė *