Rudolfas Valsonokas gimė 1889 m. Spalio 24 d. Vilniaus žydų šeimoje. Teisininko išsilavinimą įgijęs ir tobulinęs Vilniuje, Varšuvoje bei Krokuvoje aktyvus jaunuolis neapsiribojo vien teisės sritimi – linko ir į tiriamąją žurnalistiką. 1920-1923 m. jis dirbo Lietuvos Užsienio ministerijoje, o 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos respublikos jaunuolis persikėlė į uostamiestį. Čia be aktyvaus publicistinio darbo vietos laikraščiuose, spalvingo visuomeninio gyvenimo, kuriam taip pat skirdavo nemažai savojo laiko, jis nuosekliai tyrinėjęs ir Klaipėdos krašto praeitį, apie ją parašęs net dvi monografijas, taip pat plačiai žinomą knygą „Klaipėdos problema“ (pirmasis leidimas – 1932 m., perleistas fotografuotinis leidimas 1989 m.), kurios tikslas buvo įrodyti, jog Klaipėda teisėtai priklausė Lietuvai. Kai Klaipėdos kraštas atiteko nacistinei Vokietijai, R. Valsonokas atsitraukė į Lietuvą, o 1941 m. naciams pasiekus ir šią teritoriją pateko į Kauno getą, vėliau buvo išvežtas į Dachau koncentracijos stovyklą, kurioje išgyvenęs iki JAV kariuomenės išlaisvinimo 1945 m., po vienerių metų mirė žydų perkeltųjų asmenų stovykloje Landsberge.