VERTA PAMATYTI:
Kviečiame atrasti Palangą už J. Basanavičiaus gatvės ribų – nustebsite, kiek netikėtų istorinių atradimų ir pažinčių laukia šiame kurortiniame mieste. Štai – istorinis Palangos žydų kvartalas – rytinėje Vytauto gatvės dalyje nuo buvusios autobusų stoties (Kretingos g.) iki Žvejų gatvės ir jame išlikę keletas tarpukarį menančių pastatų papasakos Jums prarastos Palangos žydų bendruomenės istoriją.
TRUPUTIS ISTORIJOS:
Palyginus su kitais dabartinės Lietuvos miestais Palangoje žydų bendruomenė kūrėsi itin anksti – jau XV a. pab. Palangoje minima veikusi žydų laidojimo brolija, kuri buvo suformuojama tik jau esant atskirai žydų bendruomenei. XVI a. antroje pusėje gavę Žygimanto Senojo leidimą Palangos žydai pasistatė ir pirmąją sinagogą Palangoje bei įkūrė atskiras žydų kapines, o XVII a. galime laikyti vienu sėkmingiausių etapų Palangos žydų istorijoje – tuomet jie gavo miestiečių teises, o kartu su jomis ir galimybę užsiimti prekybą, pirkti žemę ir joje statytis namus. XVII-XVIII a. to pasekoje susiformavo tam tikras padalijimas Palangoje – žydai daugiausia pirko žemę ir statėsi namus šiauriniame Rąžės krante, dėl to šioji miesto dalis netgi ir buvo vadinama „žydų miestu“, kuriame XVIII a. pab. buvo apie 70 sklypų.
Palangos žydai savo veiklos kryptimi mažai skyrėsi nuo kitų regiono štetlų žydų – užsiėmė prekyba ir amatais, tačiau ilgainiui dėl Palangos – miesto prie Baltijos jūros – specifikos Palangos žydų prekeiviai ir amatininkai pradėti glaudžiai sieti su gintaro apdirbimu ir pardavimu. XIX a. pab. mieste jie turėjo 7 gintaro parduotuves bei dirbtuves, o tarpukariu jų jau buvo 10. Kitas specifinis su Palanga kaip kurortine vieta susijęs žydų verslas mieste nuvo nuoma ir pensionų kūrimas atvykusiems poilsiautojams.
Žinoma, žydų bendruomenės nariai Palangoje ne tik dirbo – tarpukariu čia buvo tiek visa religinė bendruomenės infrastruktūra, tiek vietos žydams buvo prieinamas pradinis sekuliarus mokymas hebrajų kalba, veikė žydų smulkaus kredito bankas, įvairios labdaros organizacijos. Vytauto gatvė buvo toji centrinė Palangos žydų gyvenimo arterija, tad bendruomenė itin išgyveno, kai Palangoje 1938 m. gegužę kilęs gaisras sunaikino beveik visą žydų gyvenamąjį kvartalą. Po kelerių metų, 1941 m., Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Palangoje prasidėjo masinės žydų žudynės, didžioji dalis Palangos žydų buvo nužudyta, likusieji – perkelti į getus ar koncentracijos stovyklas, kur jų laukė toks pat likimas.
ESAMA SITUACIJA:
Palangoje kasmet gausėja iniciatyvų, skatinančių atminti turtingą Palangos štetlo istoriją. Pirmąja tokia iniciatyva galime laikyti kiek netikėtą, dar sovietmečiu (1976 m.) sugalvotą, Sinagogos gatvės vardo suteikimą gatvei, kurioje kadaise stovėjusios sinagogos. Palangoje išlikę ir du namai, kur iki Antrojo Pasaulinio karo veikė žydams priklausiusios gintaro dirbtuvės – Kretingos g. 2 ir Vytauto g. 57. Abu pastatai atskirai nememorializuoti, nors galbūt ir vertėtų. Juk Vytauto g. 57 veikusios brolių Motelio ir Geršonų Kanų gintaro dirbtuvės tarpukariu garsino Lietuvos amatininkus visame pasaulyje – jų dirbiniai eksportuoti į Europą, Jungtines Amerikos valstijas bei Rusiją, o 1937 m. Paryžiaus amatų ir menų parodoje jų dirbiniai įvertinti sidabro medaliais. Deja, nemažai medinių tarpukario laikotarpio pastatų dėl minėto 1938 m. gaisro bei vėlesnės atsainios politikos sovietmečiu neišliko iki šių dienų, pavyzdžiui, pirmoji limonado darykla Palangoje įkurta XX a. 4 deš. S.Levijo J.Basanavičiaus g. 5A. Tad šiandien vaikštinėdami žymiąja J. Basanavičiaus gatve ir gurkšnodami gaivinantį limonadą nepamirškite žvilgtelėti ir į buvusios limonado daryklos pastato vietą.
APSIDAIRIUS APLINK:
Paminklas žydams atminti Palangos Birutės parke
Kretingos istorinis žydų kvartalas,vad. „Žydų naujamiestis“
Kretingos firmos „Taicas ir Šeras“ gamybinis pastatas (Birutės g. 16, 16A) 55.888602, 21.237413
Paminklas Berekui Joselevičiui atminti Kretingoje (J. Pabrėžos g. 8) 55.891183, 21.2452
