Nors Varėnos miestelis dešiniajame Merkio krante pradėjo kurtis dar XV a., tačiau ženklesnė žydų bendruomenė čia susiformavo tik XIX a. pab., netoliese pradėjus statyti geležinkelį. Iki tol Varėnoje gyveno tik pavienės žydų šeimos, o XX a. pr. žydai sudarė jau apie pusę visų miestelio gyventojų ir buvo kas savaitinių miestelio turgų kiekvieną antradienį pagrindiniai prekeiviai. Tuomet jauna Varėnos žydų bendruomenė pasistatė ir mūrinę sinagogą. Vietos žydai daugiausia užsiėmė prekyba, specializavosi prekyboje su prie sienos įsikūrusiais kareivių postais, o keletas iš jų buvo ir naujai pastatytų fabrikų – kartono ir krakmolo, bei poros malūnų savininkai. Pats populiariausias tarpukario Varėnoje buvo Davido Jeršanskio kartono fabrikas, kuriame dirbo didžioji dalis Varėnos žydų darbininkų. Kadangi Varėna tarpukariu buvo laikoma kurortiniu miesteliu, vasarą čia sugužėdavo nemažai norinčių atsipalaiduoti nuo miesto gyvenimo, tad vietos žydai sezoniškai vertėsi ir gyvenamosios erdvės nuoma tokiems poilsiautojams.

Varėnos žydų bendruomenė išsiskyrė savo stipriu sionistinės ideologijos palaikymu – kitaip nei daugumoje Lietuvos štetlų, čia nebuvo atsvaros sionistinėms idėjoms – jau 1898 m. čia buvo apie 200 narių vienijanti sionistų bendruomenė, o hebrajų kalba XX a. pr. ėmė vis labiau dominuoti žydų viešojoje erdvėje Varėnoje – leistas vietinis laikraštis hebrajų kalba HaMelitz, populiariausias buvo Tarbut mokyklų tinklas, kuriame vaikai mokyti taip pat hebrajų kalba. Tarpukario Varėnoje žydai turėjo nemažą biblioteką, kurioje organizuodavo bendruomenės literatūros bei muzikos vakarus, ir, kas įdomu – kartais renginiai vykdavo ir lietuvių kalba, kadangi didelė dalis interesantų buvo ir vietos gyventojai lietuviai.