Jiezno žydų istorinis kvartalas

VERTA PAMATYTI:

Dar ir šiandien senųjų litvakų tarpe galime išgirsti kaip ištiktuką sakomą išsireiškimą jidiš  kalba – „Yezne un Stoklishok!” (Jieznas ir Stakliškės! – lietuviškai). Regiono žydai šį ištiktuką-pasidejavimą vartodavo kaip atitikmenį tarp krikščionių paplitusiam išsireiškimui „Vajėzus Marija“, reiškusiam ir nuogastavimą, ir liūdesį, ir nuostabą. Kviečiame ir Jus apsilankyti Jiezne ir pasidairyti, kas gi vietos žydus čia taip vertė aikčioti, kad Jieznas netgi buvo įtrauktas į folklorinio jidiš palikimo lobynus.

Filtruoti pagal

TRUPUTIS ISTORIJOS:

Žydai apsigyveno Jiezno miestelyje tik XIX a. pradžioje, bet amžiaus viduryje žydų bendruomenė jau sudarė apie trečdalį vietos gyventojų, panašus žydų gyventojų procentas išliko ir nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje. Daugiausia Jiezno žydai vertėsi prekyba, tačiau jų tarpe buvo ir darbininkų, ir žemdirbių, netgi veikė atskira žydų ūkininkų kredito unija. Tarpukariu 16 iš 18 miestelio parduotuvėlių priklausė žydams, taip pat Jiezne šiuo laikotarpiu dirbo apie 17 žydų amatininkų, tarp jų buvo ir vietinis miestelio fotografas. Prekybininkams Jiezne tarpukariu buvo ypač svarbūs ir kassavaitiniai turgūs, vykę ketvirtadieniais, taip pat penkis kartus per metus buvo organizuojamos ir didelės regiono prekeivių mugės.

XIX a. pab.-XX a. Jiezne būta dviejų aukštų sinagogos su atskira moterų dalimi, o šalia sinagogos pastato tradiciškai stovėjo ir rabino namas. XIX a. Jiezno žydai mokėsi religiniuose chederiuose, tačiau tarpukario Lietuvoje jau atsirado ir iki pat pirmosios sovietinės okupacijos veikė sekuliari „Tarbut“ tinklo mokykla hebrajų kalba, kurioje mokydavosi vienu metu apie 50 mokinių. Būtent mokyklos hebrajų kalba įsteigimas miestelyje, kuriame vietos žydai kalbėjo jidiš kalba, neatrodo toks stebinantis, jei atkreipsime dėmesį į faktą, jog didžioji dalis vietos žydų palaikė sionistines idėjas ir aktyviai rėmė sionistines partijas. Norintys tęsti mokslus gimnazijose Jiezno žydai dažniausiai vykdavo į Kauną.  Miestelyje veikė ir atskira žydų biblioteka, kurioje buvo saugomos knygos tiek hebrajų, tiek jidiš kalbomis. Nepaisant religiškai, kultūriškai ir ekonomiškai aktyvios vietos bendruomenės iki pat 1912 m. Jiezno žydai neturėjo savo atskirų kapinių, tad bendruomenės nariai buvo laidojami netoliese buvusiose Butrimonių žydų kapinėse.

1941 m. vasarą į miestelį įžengus vokiečių okupantams Jiezno žydai buvo masiškai žudomi – įvykdytos keturios atskiros egzekucijos, kurių metu sunaikinta visa miestelio žydų bendruomenė. Vos 18 Jiezno žydų pavyko rasti prieglobstį pas vietinius ūkininkus ir taip išsigelbėti, tačiau iki karo pabaigos išgyveno vos ketvertas.

ESAMA SITUACIJA:

Medinis Jiezno žydų paveldas po tragiškos bendruomenės žūties Antrojo Pasaulinio karo metais buvo niokojamas arba perimamas kaimynų ir prašalaičių, o vėliau sovietų valdžios nacionalizuotas ir neretai arba nugriaunamas, arba pritaikomas bendruomenės reikmėms – sandėliams, kultūros namams ir pan. Šiandien daugiausia vietos žydų paveldą mena prie miestelio centrinės aikštės (buvusios turgaus aikštės) stovintys medinukai, kurių durys žvelgia į gatvės pusę – čia iki karo buvusios žydų krautuvėlės.

APSIDAIRIUS APLINK:

Stakliškių istorinis žydų kvartalas

Birštono istorinis žydų kvartalas

Darsūniškio istorinis žydų kvartalas

Prienų istorinis žydų kvartalas

Prienų beit midrašas

Related Posts

1 Komentarai

  • Oi, kaip nudžiaugau paskaičiusi rašinį apie istorinį Jieznų žydų kvartalą! Galbūt dėl to, kad pati esu kilusi nuo Jiezno. Pastaruosius pora metų itin domėjausi savo giminės kilme, svetainės epavedas.lt bažnytinių metrikų knygose aptikau proprosenelių duomenų (turiu 5 kartas). Stebina tai, kad jų vardai ir pavardės kiek kitokie nei įprastiniai lietuviški katalikiški Jiezno krašto vardai: vaikus Jiezne tradiciškai krikštydavo Jonu, Juozapu, Jurgiu, Vincentu, Petru; Marijona, Marcijona, Ona, Adele, Anele, Petronėle ir kt. (bene 75–80 proc. tokių vardų). Mano proprosenelė – Faustina Wedecka (Wodecka?).-T. (~1833–1903), jos motina (galbūt) Eufrozina Wedecka (Wodecka?), vėliau Fialkowska, ~1815–1881). Proprosenelės F. Wedeckos (Wodeckos?) vaikai: Jeronimas, Ričardas, Rachelė (1868–1924, prosenelė), Zenonas. Eufrozinos Wedeckos (Wodeckos?) sūnus Julijonas vedė Joaną Block’ą (Bliokowną). Nepavyko išsiaiškinti, iš kur kilę šie asmenys, galbūt jie atvyko į Jiezną, taip pat Verbyliškes iš kito krašto, kodėl Faustina dukrai davė Rachelės vardą.
    Jiezno RK bažnytinėse knygose pasitaikė, mano požiūriu, germaniškų pavardžių Brepleizer, Bertling, Gerlitz, Gross, Engeliard, Kryger, Patemberg, Reichel, Stelmach ir kt., taip pat būta atvejų, kad katalikų kunigas tuokia evangelikus liuteronus ar žydę ir lietuvį. Taigi ar galėjo būti maždaug XIX a. viduryje mišri F. Wedeckos (Wodeckos?) santuoka?

    Mano mama pasakojo, kad jos tėvukas Sobuvos k. (apie 7 km nuo Jiezno) sodyboje, kluone po šienu padarytoje slėptuvėje per II pasaulinį karą slėpė žydus. Čia pat, jų kieme, dažnai sukiojosi vokiečiai, nes tėvukas buvo veterinaras ir arkliams prireikdavo jo pagalbos. Man visuomet rūpėjo sužinoti, koks tų slėptų žmonių likimas. Nežinau jų pavardžių, nes mama karo metu buvo dar vaikas ir, suprantama, paslaptį sužinojo žymiai vėliau.
    Tai tąkart tokius klausimus ir dvejones sukėlė ką tik perskaityta Jiezno žydų kvartalo istorija. Dėkui.

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti *

Palikti komentarą *

Vardas *

El. paštas *

Svetainė *