VERTA PAMATYTI:
Jurbarko miestas gali pasigirti įdomiu ir prasmingu jame gyvavusios žydų kultūros atminimo įprasminimu. Nors Jurbarke vietos žydų paveldo objektų kaip ir daugelyje kitų Lietuvos vietovių yra išlikę sąlyginai nedaug, tačiau miestelį puošia bendruomenės atminimą saugantys memorialai – atminimo akmenys bei visiškai nauja iniciatyva – tik 2019 m. vasarą atidarytas Sinagogų aikštės memorialas.
TRUPUTIS ISTORIJOS:
Jurbarko žydų bendruomenė jau nuo XVII a. mieste užsiėmė prekyba ir amatais. Pirmoji, medinė, sinagoga Jurbarke pastatyta dar 1786 m., o po šimtmečio miestelyje iškilo ir mūrinė šildoma sinagoga, bendruomenės naudota žiemą. Pastarosios sinagogos erdvė buvo naudojama ir kaip religinė mokykla, Toros studijų vieta. O tarpukariu Jurbarke jau veikė ir sekuliarios žydų mokyklos tiek hebrajų, tiek jidiš dėstomąja kalba.
Nebūtinai apie asmeniškai glaudžius, bet apie visuomeniškai ir ekonomiškai persipinančius vietos lietuvių ir žydų bendruomenių santykius suprantame kalbėdami apie itin aktyvią Jurbarko žydų bendruomenę nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje. Jau 1918 m. Jurbarko žydai aktyviai įsitraukė ir į miesto politinį gyvenimą – sudarė beveik pusę miesto tarybos narių. Toks gausus žydų bendruomenės atstovavimas miesto taryboje nestebina – žydai buvo pastebima ir aktyvi miesto gyventojų dalis, įsitraukusi ne tik į amatų ir prekybos sferas, bet ir užsiimanti tiek miesto modernizavimu per naujų technologijų diegimą (pavyzdžiui – elektrinės pastatymą), tiek įvairiausiais ūkiniais darbais. Pirmasis modernaus pasaulio šauklys – benzino automatas – Jurbarke priklausė Jokūbui Goldei, kuris taip pat turėjo ir pirmuosius mieste autobusus – retenybę visuose XX a. pradžios Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
Jau nuo XIX a. pr. Nemuno upė buvo sėkmingos Jurbarko žydų pirklių veiklos garantas – juo į Prūsiją ir tolimesnius kraštus buvo gabenamos įvairios vietos gėrybės, o atgal įvežami naujausi industrinio pasaulio išradimai. Tarpukario Lietuvoje ši pirklių era baigėsi – daugiausia persiorientuota į vietinę gamybą panaudojant to meto pažangiausias technologijas – pavyzdžiui, turtingiausiu laikytas Jurbarko žydas G. Freibergas turėjo elektrinę, malūną bei lentpjūvę. Tačiau nuo seno žmogui prasmingam gyvenimui reikėjo ne tik duonos, bet ir žaidimų – Jurbarke žydai ženkliai prisidėjo prie laisvalaikio ir pramogų infrastruktūros plėtros – Icikas Geselovičius atidarė pirmąjį mieste kino teatrą „Triumpf“, Isakas Fridmanas tuometėje Vilniaus g. (dabar – Kauno g.) įkūrė viešbutį „Versel“, mieste rašto kultūrą palaikė žydų spaustuvė bei knygynas.
ESAMA SITUACIJA:
1941 m. su nacistine okupacija prasidėjo tiek žydų bendruomenės, tiek jos palikimo Jurbarke naikinimas. Vienas pirmųjų žydams priklausiusių pastatų, kurį buvo įsakyta nugriauti dar tą pačią 1941-ųjų vasarą, buvo įstabi medinė sinagoga. Būtent šios sinagogos ir visos Jurbarko žydų bendruomenės atminimui 2019 m. Kauno gatvėje, kur ir stovėjusi medinė sinagoga, iškilo Sinagogų aikštės memorialas, sukurtas skulptoriaus litvako Dovydo Zundelovičiaus. Šis memorialas pratęsė dar 2018 m. jurbarkiškių pradėtą žydų bendruomenės atminimo įamžinimo kelią, kuomet privačia iniciatyva mieste buvo įrengta 11 Atminimo akmenų Berkoverių šeimai prisiminti.
Jurbarko žydų bendruomenės istorijos pėdsakai šiandien daugiau išlikę Kauno (buvusi Žydų g.) ir Dariaus ir Girėno (buvusi Raseinių g.) gatvėse. Būtent šiose centrinėse miesto arterijose veikė daugiausia žydų parduotuvių bei amatininkų dirbtuvių – tiek smulkių gatvės prekiautojų, tiek stambių ūkio mašinų pardavėjų, o dalis šių pastatų išlikę ir šiandien. Tačiau ne tik konkretūs pastatai ar meniškai įdomūs memorialai mena gausias štetlų žydų bendruomenes – daugelyje miestų ir miestelių, tarp jų ir Jurbarke, yra tam tikros erdvės, susijusios su šių bendruomenių atminimu. Jurbarko mieste kaip tokią vietą galime išskirti parką netoli Dariaus ir Girėno (tuometės Raseinių g.), kuris tarpukariu buvo vadintas Tel Avivu, nes jame daugiausiai rinkosi ir laisvalaikį leido vietos žydai – parke vasarą veikdavo taip pat žydams priklausiusi kavinė „Riklerinė“, o žiemą buvo įrengiama čiuožykla. Ir dabar galite pasivaikščioti po simbolinį lietuviškąjį Tel Avivą ir bandyti bent vaizduotės pagalba atkurti tarpukario atmosferą – tik šiandien jis vadinasi Jurbarko bibliotekos parku.
APSIDAIRIUS APLINK:
Istorinis Vilkijos žydų kvartalas
Mūrinė Čekiškės sinagoga
