Žydai Molėtuose apsigyveno XVIII a. I pusėje ir iškart išsirūpino leidimą statyti sinagogą – nuo jos ir prasidėjo žydų bendruomenės pastatų istorija šiame mieste. XVIII a. daugiausia žydai vertėsi karčiamų laikymu, kurios buvo įkurtos prie svarbiausių kelio atkarpų. XIX a. vid. žydų gyventojų skaičius pasiekė 1000, o XIX a. pab. šis skaičius išaugo dukart – žydai sudarė apie 80 % visų miestelio gyventojų. Iki pat Antrojo pasaulinio karo žydai išliko vyraujanti Molėtų gyventojų grupė. Tarpukariu žydams priklausė dauguma Molėtų centre buvusių pastatų (dab. Vilniaus ir Turgaus g.), šioje teritorijoje natūraliai formavosi žydų kvartalas – čia veikė 4 restoranai, amatininkų dirbtuvės, Žydų liaudies bankas ir kitos paslaugų bei prekybos įmonės. Vilniaus g. esančiame tarpukariu statytame raudonų plytų prekybiniame pastate veikė keliolika žydų krautuvėlių. Žydai Molėtuose užsiėmė ne tik prekyba, bet ir aktyvia socialine bei kultūrine veikla: 5 mokyklos, biblioteka, buvo 4 žydų maldos namai,  Lietuvos Nepriklausomybės karuose dalyvavusių žydų karių sąjungos skyrius, vietos jaunimo, sporto ir teatro grupės liudija apie vietos žydų bendruomenės įvairiapusiškumą.