VERTA PAMATYTI:
Tik neseniai pradėtas atrasti istorinis Prienų žydų paveldas leidžia optimistiškai žvelgti į mentalinio lietuviškų štetlų žemėlapio atkūrimo per paveldą viziją. Karo, gaisrų ir sovietinio nesiskaitymo su paveldu nualinti Prienai – tai ne istorinė atvirutė, siūlanti klasikinį žydų paveldo pristatymą, o iš žmonių atminties iškylantis ikikarinio Prienų miestelio daugiakultūris peizažas su žydų sinagogomis, vokiečių kirche ir lietuvių bažnyčia. Iš šio istorinio peizažo išnyra ir ekstravagantiška vokiškojo bokso kūrėjo, boksininko Faivelio Damskio figūra. Prienų štetle gimęs ir augęs vaikinas po Pirmojo Pasaulinio karo emigravo į Vokietiją, kurioje su bendraminčiais įkūrė Vokiečių boksininkų sąjungą, pasiekusią, jog Vokietijoje bokso rungtynės taptų legalios, o pats sportas – visuotinai populiarus.
TRUPUTIS ISTORIJOS:
Žydai Prienuose pradėjo kurtis dar XVI a. Jų skaičius miestelyje nuolat stipriai kito priklausomai nuo istorinių aplinkybių. Didžioji vietos žydų dalis vertėsi prekyba ir turėjo pagalbinį ūkį arba nuomavosi žemę iš krikščionių ir tuomet pardavinėdavo žemės ūkio produktus (daugiausia – pieną ir jo gaminius). Prienuose buvo tradiciškai nusistovėjusios netgi 3 turgaus dienos savaitėje, žydų prekeiviai buvo pagrindiniai šių turgų dalyviai. XIX a. vid. miestelyje gyveno beveik pusantro tūkstančio žydų, tačiau po tremčių Pirmojo Pasaulinio karo metais 1923 m. į Prienus sugrįžę buvo tik 650 žydų tautybės gyventojų. Visgi, sumažėjęs gyventojų skaičius nesumažino žydų bendruomenės aktyvumo – prieniškiai žydai tiek prisidėjo prie miestelio ekonomikos augimo, tiek dalyvavo miestelio politinėje veikloje, buvo renkami į Prienų miesto tarybą. Visą Prienų žydų bendruomenės gyvavimo laikotarpį vaikai turėjo galimybę lankyti chederį, o tarpukario Lietuvoje Prienuose atidarytos ir pasaulietinės mokyklos hebrajų bei jidiš kalbomis. Pastarosios medinis pastatas išlikęs iki šių dienų Janonio g., jame šiuo metu – gyvenamieji butai.
Itin sėkminga ir populiari Prienų krašte buvo vietos žydo Lazario Goldbergo „Goldberg“ degtinės gamykla ir vėliau – alaus bravoras, pradėjęs veiklą 1868 m. miestelio pakraštyje buvusiame pastatų komplekse. Tarpukariu alaus daryklą perpirko Benicijonas Šakovas – šiuo laikotarpiu ji tapo vienu pelningiausių ir plačiausiai žinomų Prienų verslų. Deja, alaus darykla susprogdinta 1944 m. vokiečiams traukiantis į Vakarus, o jos vietoje sovietmečiu įrengta Prienų autobusų stotis.
ESAMA SITUACIJA:
Iki XX a. vidurio Prienuose veikė dvi sinagogos – XVIII a. statyta medinė, ir kiek vėlesnė – mūrinė. Medinė sinagoga neatlaikė sovietmečio ateizmo išbandymų – ji kaip nereikalingas pastatas nugriauta sovietinės valdžios įsakymu. Išlikusi mūrinė Prienų sinagoga (Vytauto g. 25) pastatyta greta senosios medinės 1903 m., bet kaip maldos namai veikė tik pakankamai trumpą laikotarpį – iki 1944 m. Tuomet šiame pastate buvo įkurdintas sovietų karinis dalinys, o 1956 m. buvęs sinagogos pastatas perduotas Statybos organizacijai. 8 deš. nuspręsta pastatą renovuoti, prie jo pristatytas priestatas, o 1972 m. čia įrengtas daugiabutis gyvenamasis namas, pagal pastarąją paskirtį jis naudojamas iki šių dienų. Didžioji miestelio žydų dalis iki Holokausto gyveno Vytauto ir J. Brundzos gatvėse, tačiau jau po karo Prienus nuniokojo didžiulis gaisras, kurio metu sudegė visi šiose gatvėse stovėję buvę žydų pastatai.
Šiandien Kauno gatvėje esančią senųjų žydų kapinių vietą teženklina tai primenantis paminklas, o pačių kapinių tvora po Antrojo Pasaulinio karo tapo naujai statytų prieniškių namų pamatais.
APSIDAIRIUS APLINK:
Darsūniškio istorinis žydų kvartalas
Balbieriškio istorinis žydų kvartalas
Kaišiadorių istorinis žydų kvartalas
Žiežmarių medinė sinagoga
Istorinės Rumšiškės
