Žydai Stakliškių miestelyje nuo pat XIX a. sudarė ženklią gyventojų dalį ir iki pat Antrojo Pasaulinio karo buvo antra pagal dydį (po lietuvių) tautinė grupė regione – XIX a. jie jau sudarė daugiau nei 30 proc. Stakliškių gyventojų – tad drąsiai galime kalbėti apie šio miestelio istoriją kaip apie vieno iš daugelio Lietuvos štetlų istoriją. Šiaurinėje miestelio centrinės aikštės dalyje stovėjusi žydų sinagoga – medinis pastatas nuo XIX a. vid. degė net keletą kartų, bet nuolat buvo atstatomas. Tarpukario laikotarpiu Stakliškėse buvo ir sinagoga, ir žydų kapinės, taip pat veikė atskira pradinė žydų mokykla.  Miestelio žydai daugiausia užsiėmė prekyba, nors buvo ir nemažai amatininkų bei ilgainiui – inovatyvių verslininkų, pritaikiusių moderniausias gyvenamojo laikmečio technologijas. Vienas tokių buvo Ruvinas Rabinovičius, kuris tarpukario Lietuvos laikotarpiu, 4 deš. Stakliškėse įrengė motorinį malūną, o pastarajame buvo ir pirmasis bei tuo metu vienintelis miestelio elektros generatorius, tiekęs naująjį šviesos džiaugsmą Stakliškių gyventojams.

Kitas XIX a. antroje pusėje – XX a. pr. Stakliškėse gyvenęs populiarus Rabinovičius buvo vardu Mejeris. Jis buvo tiek verslus, tiek visuomeniškas – tiek žydų, tiek lietuvių tarpe puikiai pažįstamas asmuo. 1881 m. Stakliškėse jis įkūrė pirmąjį vietos alaus bravorą, kurį pavadino „Gintaru“ – šis bravoras tarpukariu buvo vienas pelningiausių Stakliškių verslų. Visgi, ne vien alumi toks populiarus buvo M. Rabinovičius – susikūrus Lietuvos valstybei jis nuolat finansiškai rėmė vietos Šaulių sąjungos veiklą, padėjo Stakliškėse pastatyti ir šios sąjungos  susirinkimų salę.