VERTA PAMATYTI:
Telšiai, kaip žydų religijos bei mokslo šviesulys Šiaurės Lietuvoje savo svarba tarp vietos žydų bendruomenių konkuravęs su Vilniumi bei Panevėžiu, po Antrojo Pasaulinio karo praradę didžiąją dalį savosios žydų bendruomenės, it per stebuklą išlaikė itin daug žydų kultūrinę bei intelektualinę veiklą miestelyje menančių pastatų, tad pasivaikščiojimas po Telšių istorinį žydų kvartalą suteikia galimybę vizualizuoti vieno iš buvusių gausiausių bei aktyviausių štetlų Lietuvoje istoriją.
TRUPUTIS ISTORIJOS:
Telšių, kuriuose XIX a. daugiau nei pusę gyventojų sudarė žydai, istoriniu žydų kvartalu galime laikyti šiaurinį turgaus aikštės pakraštį, būtent dabartinė miesto Respublikos gatvė buvo išimtinai apgyventa žydų prekeivių bei amatininkų. Gausi žydų bendruomenė tarpukario Telšiuose buvo aktyvi visose gyvenimo sferose – veikė žydų bankas, biblioteka, labdaringos organizacijos, sporto klubas.
Telšiai nuo pat XIX a. pab. garsėjo Lietuvos teritorijoje ir kaip antrasis (po Marijampolės) miestas, kuriame pradėjo dirbti fotografai. Daugelis šių fotografų buvo žydų kilmės, o portretisto Chaimo Kaplanskio (1860-1935) dukra Feitska buvo ne tik pirmoji moteris fotografė Telšiuose, bet ir viena iš pirmųjų moterų fotografių visoje Lietuvoje.
Vis tik didžiausias dėmesys Telšių žydų bendruomenėje buvo skirtas mokslui – nuo XIX a. vid. čia veikė ir sekuliari žydų mokykla rusų dėstomąja kalba, o tarpukariu įkurta pirmoji Nepriklausomoje Lietuvoje žydų ortodoksų mergaičių gimnazija bei paraleliai atidaryta vienintelė žydų mokytojų seminarija to meto Lietuvoje. Ir žinoma, XIX a. pab. Telšiuose įkurta pasaulinės šlovės sulaukusi ješiva, tačiau jos sėkmės ir tęstinumo istorija – jau verta atskiro pasakojimo.
ESAMA SITUACIJA:
Išlikę Telšių žydų paveldo objektai pasakoja apie įvairialypę vietos bendruomenę. Apie vietos bendruomenės religingumą primena iki šių dienų išlikę trys žydų maldos namai – vadinamasis turtingųjų beit midrašas, mūrinis karininkų bei medinis amatininkų beit midrašai. Apie Telšių žydų meilę mokslui – dabartinėje Respublikos gatvėje tebestovintis tarpukario Lietuvoje žydų ortodoksų mergaičių gimnazijos Javne pastatas, Stoties gatvėje renovuotas žydų mokytojų seminarijos pastatas bei Iždinės gatvėje renovacijos laukianti Telšių ješiva. Kaip fotografus Telšių žydus mena Kęstučio gatvėje išlikęs vienos iš buvusių žydų foto ateljė pastatas, o apie žydų bendruomenei svarbią labdaringą veiklą galime sužinoti pasigilinę į Gedimino gatvėje išlikusios žydų ligoninės pastato istoriją – jis čia pastatytas 1930 m. su JAV žydo N. D. Krulio parama, pastarojo vardu ligoninė ir pavadinta.
APSIDAIRIUS APLINK:
Telšių ješiva (Iždinės g. 11) 55.984933, 22.251053
Žydų fotoateljė (Kęstučio g. 3) 55.983391, 22.249006
Javnės mokytojų seminarija (Stoties g. 4) 55.988229, 22.25025
Kareivių beit midrašas (Aukštoji g. 3) 55.980779, 22.243785
Amatininkų beit midrašas (Telšės g. 5) 55.982636, 22.251196
Turtingųjų beit midrašas (Sinagogos g. 4) 55.984375, 22.252966
N. D. Krulio žydų ligoninė (Gedimino g. 3) 55.980974, 22.237045
Javnės mergaičių gimnazija (Respublikos g. 49) 55.981469, 22.245876
Žydų kapinės (Stoties g.) 55.988296, 22.250029
