Ukmergės istorinis žydų kvartalas

VERTA PAMATYTI:

Ukmergės miestas savo išlikusia architektūra bei paprasto gyvenimo dvasia pasitelkus vaizduotę nukelia į tarpukario Lietuvą, kurios neatsiejama dalis buvo ir vietos žydų bendruomenės su savo įvairiakrypte veikla.

TRUPUTIS ISTORIJOS:

Nuo XVII a. Ukmergėje pradėjo kurtis žydų bendruomenė, tačiau iki pat XIX a. antros pusės nuolatinių gaisrų niokojamame mieste nesusiformavo stabiliai lokalizuotas žydų kvartalas. Tik nuo XIX a. antros pusės prasidėjo žydų  kvartalo formavimasis aplink tuomet atstatytą Didžiąją sinagogą. Žydai sutelkčiau gyveno aplink centrinę miesto aikštę (dab. Kęstučio a.) taip pat, Žuvų g. turgaus aikštėje ir į ją vedusiose gatvelėse, kurios buvo patogios vystyti prekybą bei amatus. Sudarydami ženklią miesto gyventojų dalį, žydai Ukmergėje turėjo keliolika pasaulietinio ir religinio pobūdžio švietimo įstaigų, kultūros ir sporto draugijų, aktyviai užsiėmė visuomenine ir labdaringa veikla. Svarbiausia Ukmergės žydų bendruomenės religinė vieta buvo Didžioji Sinagoga, pastatyta ne vėliau nei XVIII a. antrojoje pusėje. Anot vietinių pasakojimų, į šią nuo XIX a. vid. neobarokinį fasadą įgijusią sinagogą, daugiausiai rinkosi pasiturintys žydai, kurie čia ne tik melsdavosi, bet ir aptardavo įvairius verslo reikalus. Sovietmečiu sunaikintas ir pertvarkytas sinagogos interjeras, įkurta sporto salė, čia veikianti iki šių dienų. Ant sinagogos sienos pritvirtina atminimo lenta Ukmergėje gyvenusiam garsiam žydų švietėjui veikėjui, rašytojui bei įtakingam politiniam žydų mąstytojui Mošei Leibai Lilienbliumui (1843–1910 m.). Žinoma, tai nebuvo vienintelė Ukmergės žydų sinagoga, iš viso atsimenama buvus net 12 maldos namų, tačiau po Antrojo Pasaulinio karo ilgainiui jie arba buvo perstatyti, arba visiškai nugriauti, o mūrinė Didžioji sinagoga pergyveno visas XX a. tragedijas.

ESAMA SITUACIJA:

Apie Žuvų g. turgaus aikštėje veikusias įvairias žydų parduotuves iki šiol byloja ant 7 numeriu pažymėto pastato išlikęs Chajos Galaitės-Oguzienės parduotuvės užrašas. Iki šių dienų išliko ir ukmergiškio Solo Rozenbliumo įrengtų vaikų namų pastatas. 1922 m naujai pastatytame ir gerai įrengtame name vienu metu glaudėsi iki šimto 7-14 m. amžiaus našlaičių. Išlikęs ir 1884 m. – 1941 m. veikusios Talmud Toros mokyklos, skirtos nepasiturintiems vaikams ugdyti, namas. XIX a. pabaigoje šioje mokykloje mokėsi apie 300 moksleivių. trečdalį jų mokykla ir maitindavo, ir rengdavo.

Ukmergėje iki šiol aktyviai veikia žydų bendruomenė, vienijanti kiek daugiau nei 20 narių. Jos iniciatyva organizuojami renginiai skirti moksleivių bei miestiečių edukacijai, žydų kultūros paveldo išsaugojimui bei Holokausto aukų atminimui. Ukmergės kraštotyros muziejuje įrengta ekspozicija skirta Ukmergės žydų bendruomenės istorijai ir kultūrai.

APSIDAIRIUS APLINK:

Didžioji sinagoga (Vienuolyno g. 2) 55.251108, 24.761633

Žuvų g. turgaus aikštė (Žuvų g. 55) 251699, 24.764935

Rozenbliumo vaikų namai (Vasario 16-osios g. 15) 55.251254, 24.760913

Talmud-Tora mokykla (Vasario 16-osios g. 11) 55.251836, 24.762850

Ukmergės žydų bendruomenė (Kauno g. 16) 55.248502, 24.761915

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti *

Palikti komentarą *

Vardas *

El. paštas *

Svetainė *