VERTA PAMATYTI:
Nors Darsūniškis niekuomet nebuvo klasikinis štetlas pagal žydų gyventojų skaičiaus procentą miestelyje (pavyzdžiui, tarpukariu žydų bendruomenės nariai sudarė mažiau nei šeštadalį miestelio gyventojų), tačiau aktyvūs ir inovatyvūs Darsūniškio žydai buvo neatsiejama ir aiškiai matoma miestelio gyvenimo dalis. Tam įtakos turėjo ir tai, jog istoriškai susiklostė, kad žydai Darsūniškyje gyveno centrinėje miestelio dalyje, tarpukariu ilgiausioje Vilniaus gatvėje (dabar – Vytauto Didžiojo gatvė) buvo ir pagrindiniai jų verslai, masinę vietos gyventojus – dirbo fotografas, arbatinės ir krautuvėlės, o vasarą – ir ledainė, kurioje prekiavo Liba Aronienė.
TRUPUTIS ISTORIJOS:
Žydai Darsūniškyje apsigyveno XVIII a. pab. ir kurį laiką daugiausia vertėsi smuklininkavimu. Neilgai trukus buvo įkurtas Darsūniškio žydų kahalas, kuriam priklausė ir žydai iš aplinkinių kaimų. Tad Darsūniškis tapo visų aplinkinių kaimų ir miestelių žydų bendruomenėms puikiai žinoma vieta. To paties XVIII a. pab. čia pastatyti ir pirmieji žydų maldos namai, kurie XIX a. buvo perstatyti, nes nukentėjo gaisro metu. XIX a. viduryje miestelyje, kurio žydų bendruomenė nuolat gausėjo, jau buvo ir žydų kapinės. Tarpukario Lietuvoje Darsūniškio žydų pagrindinė veikla ir toliau liko smuklininkavimas, tačiau nemažai vietos žydų vertėsi ir prekyba (ypač miško prekyba Nemunu į Prūsiją), o kai kurie save priskyrė ir žemdirbiams. Šalia tekantis Nemunas vietiniams gyventojams buvo tiek puikus susiekimo kelias, tiek ir verslo šaltinis – tarpukariu Darsūniškyje Mejeris Volpė turėjo pelningą vandens malūną ir lentpjūvę greta jo. Darsūniškyje ilgainiui susiformavo visa žydų bendruomeninio gyvenimo struktūra – įkurta ir sekuliari žydų pradžios mokykla, veikė įvairios bendraminčius vienijusios draugijos, o 1932 m. įkurtas ir Lietuvos sionistų revizionistų sąjungos Darsūniškio skyrius, įtraukęs ir gretimų kaimų sionistinių pažiūrų žydus.
ESAMA SITUACIJA:
Holokausto metu nužudyti visi Darsūniškio žydai, tad šiandien jų paveldo miestelyje išsaugojimu nėra kam pasirūpinti. Vis dėlto, nors ir smarkiai pakeista, kitų žmonių apgyvendinta Vilniaus gatvė ir po šimto metų mena spalvingą žydų bendruomenės gyvenimą Darsūniškyje: nuo 1932 m. Lėja Volpienė turėjo arbatinę Vilniaus gatvėje (dabar – Vytauto Didžiojo g.), tais pačiais metais pradėjo veikti ir kita – Chajos Galperaitės – arbatinė toje pačioje gatvėje, tad tikėtinai lankytojų netruko. O ir Beilė Monosauskienė miestelio aikštėje turėjo arbatinę ir nakvynės namus. Miestelio aikštėje prekybą degalais (benzinu ir alyva) tarpukariu pradėjo Ziselis Kaganas – jis miestelyje turėjo pirmąjį benzino automatą. Šiandien Darsūniškyje degalinės nebėra – artimiausiąją rasite Birštone.
APSIDAIRIUS APLINK:
Birštono istorinis žydų kvartalas
Kaišiadorių istorinis žydų kvartalas
Žaslių beit midrašas
Žaslių chasidų sinagoga
Žaslių istorinis žydų kvartalas
Žiežmarių istorinis žydų kvartalas
Žiežmarių medinis beit midrašas
Žiežmarių karčiama
Istorinės Rumšiškės
