Žydų gatvė Vilniuje

VERTA PAMATYTI:

Centrinė istorinio žydų kvartalo Vilniuje arterija – Žydų gatvė – buvo smarkiai suniokota Antrojo Pasaulinio karo metais, bet net ir šios katastrofos sąlygomis joje išliko elementų, menančių spalvingą josios gyventojų praeitį iki karo. O net ir apie tai, kad neišliko šioje gatvėje, gausu pasakojimų, mitų ir legendų, kurios šiandien yra sudėtinė žydiškojo Vilniaus pažinimo dalis – apie čia stovėjusią Didžiąją sinagogą, apie čia dirbusį Vilniaus Gaoną ar apie čia veikusį vieną pirmųjų viešųjų tualetų Vilniuje. Šioje gatvėje susipina didingos istorijos fragmentai su kasdienybės tikroviškumu ir kūnu nueina šiurpuliukai – kaip maži šios gatvės butai iki Antrojo Pasaulinio karo talpino gausybę gyventojų, taip šiandien ši gatvė talpina gausybę persipynusių istorijų. Pasivaikščiojimas po žydiškąjį Vilnių aplenkiant Žydų gatvę tebūtų fragmentiškas pažinimas, nes kadaise visi Vilniaus žydų keliai vedė čionai.

Filtruoti pagal

TRUPUTIS ISTORIJOS:

Žydų gatvė nuo pat žydų bendruomenės įsigyvenimo Vilniuje tapo centrine kvartalo ašimi, aplink kurią virė visas bendruomenės gyvenimas iki pat XX a. pr., kai su ja pradėjo konkuruoti modernaus žydų gyvenimo centras Vilniuje – vadinamoji Pohulanka (dab. J. Basanavičiaus g.). Žydų gatvėje stovėjo Didžioji Sinagoga ir buvo didysis Vilniaus šulhofas, į kurį susirinkdavo pabendrauti ir apsikeisti naujienomis bendruomenės nariai. Beveik kiekviename Žydų gatvės name buvo po atskirus maldos namus, glaudusius įvairių profesijų atstovus. Šią gatvę savo vardu dar savo laikmečiu (o ir vėliau) garsino čia viename iš nedidelių butų gyvenęs ir dirbęs Vilniaus Gaonas, aplink save subūręs nemažą idėjinių pasekėjų bendruomenę. XX a. pr. dar vienu Žydų gatvės traukos centrus tapo M. Strašūno biblioteka, sukaupusi didžiuli judaikos lobyną.

Nepaisant to, jog šioje gatvėje būta svarbiausių religinio bei mokslinio gyvenimo traukos centrų, tai buvo neturtingųjų tankiai apgyvendinta gatvė, kurioje vyravo skurdas. Nuomininkai šioje gatvėje nuolat keisdavosi, Žydų gatvės namuose gyveno jokiu būdu ne vien žydai, čia įsikurdavo ir į Vilnių naujai atvykę lenkai, rusakalbiai stačiatikiai ir t.t. Iki 1940 m. Žydų gatvės pastatų pirmuosiuose aukštuose buvo gausu mažų krautuvių. Pavyzdžiui, išilgai žydų gatvės stovėjo vieno aukšto ilgas pastatas, o jo pirmojo aukšto krautuvėlėse buvo prekiaujama kruopomis, tad pastatas ir vadintas kruopų krautuvėlėmis. Tačiau prekyba šioje gatvėje virė ne tik viduje, bet ir pačioje gatvėje ar pusrūsiuose, pastatų užlinkiuose išstatytuose įvairiausių prekių stenduose. Tarpukario Vilniuje Žydų gatvėje taip pat veikė dvi itin populiarios pasilinksminimo ir poilsio vietos – „Velfkės“ restoranas, kuriame vyravo laisva bohemiška atmosfera, masinęs tiek žydų, tiek kitų tautybių kūrėjus vilniečius, bei vienas iš nedaugelio vegetariškų to meto Vilniaus restoranų – iš Varšuvos atvykusios Fanios Lewando kavinė.

1940 m. visi Žydų gatvės pastatai nacionalizuoti, o 1941 m. rugsėjį kraštą okupavę naciai čia įkūrė vos porą mėnesių veikusį Mažąjį Getą daliai Vilniaus žydų bendruomenės izoliuoti, vėliau po antrosios sovietinės okupacijos gatvės pastatai dar kartą buvo nacionalizuoti.

ESAMA SITUACIJA:

Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje po truputėlį iš naujo Žydų gatvei vėl grąžinamas iš jos daugiau nei pusę amžiaus atimtas identitetas. Visų pirma jis buvo susietas su čia gyvenusio Vilniaus Gaono atminimu – 1997 m. prie namo Žydų g. 3 pritvirtinta jam skirta memorialinė lenta ir šalia atidengtas asociatyvinis Vilniaus Gaono biustas (skulptorius – Mindaugas Šnipas). Simbolinės akcijos metu ant šios gatvės uždėtos lentelės primenančios gatvės pavadinimą ne tik lietuviškai, bet ir jidiš bei hebrajų kalbomis. Vienos naujausių iniciatyvų žydų kultūros paveldui įprasminti šioje gatvėje – tai neseniai duris atvėrusi instaliacijų erdvė „Gaono namai“ bei „Sienos prisimena“ projekto piešinys ant Žydų g. 1 namo sienos.

APSIDAIRIUS APLINK:

Istorinis Vilniaus žydų kvartalas/ Mažasis Antrojo pasaulinio karo laikotarpio getas (dab. Žydų, Stiklių, M. Antokolskio g. ribose), 54.679532, 25.285090

Žydų gatvė, 54.679532, 25.285090

Vilniaus didžiosios sinagogos ir sinagogos kiemo (jid. shulhoyf) vieta (Žydų g. 3), 54.679901, 25.284511

Vilniaus Gaono ir jo šeimos kapas – mauzoliejus (Žydų kapinės, Sudervės kelias, 28), 54.712898, 25.234477

Paminklas Vilniaus Gaonui (Žydų g. 3), 54.680137, 25.285079

Choralinė sinagoga Taharat ha –Kodesh (Pylimo g. 39), 54.676070, 25.281575

Užupio sinagogos pastatas (Užupio g. 36), 54.681471, 25.298633

Didysis Antrojo pasaulinio karo getas (Lydos, Rūdninkų, Mėsinių, Ašmenos, Žemaitijos, Dysnos, Šiaulių, Ligoninės gatvėse), 54.676653, 25.284170

Paminklas gydytojui ir tarpukario Vilniaus žydų bendruomenės vienam iš lyderių Cemachui Šabadui (skulpt. Romualdas Kvintas), 54.677248, 25.284342

Pohulanka (dab. J. Basanavičiaus gatvė), 54.680145, 25.276134

Paminklas Romain Gary (skulpt. Romualdas Kvintas) (J. Basanavičius g. 14a.), 54.680145, 25.276134

JIVO instituto pastato vieta (Vivulskio g. 18), 54.678840, 25.265085; ir/ arba lingvisto, vieno iš JIVO įkūrėjų, Makso Vainraicho butas, kuriame prasidėjo JIVO instituto veikla  (Basanavičiaus g. 16), 54.680878, 25.272181

Senosios žydų kapinės Šnipiškėse (Olimpiečių g. 1a), 54.690243, 25.291117

Žydų kapinės Užupyje (Olandų g. 22), 54.688106, 25.307748

Našlės ir Brolių Romų spaustuvės pastatas (A. Strazdelio g. 3), 54.675534, 25.292128

Užrašai Žemaitijos gatvėje (Žemaitijos g. 9, 54.677785, 25.281711) ir šv. Stepono gatvėje (Šv. Stepono g. 5, 54.674636, 25.281765)

Related Posts

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti *

Palikti komentarą *

Vardas *

El. paštas *

Svetainė *