VERTA PAMATYTI:
Vaikščiodami Neries krantine nepatingėkite trumpam užkopti į pakalnę, kurios kontraversiška istorija verčia susimąstyti apie tai, kokias vertybes norime išsaugoti šiandien ir ilgainiui perduoti ateities kartoms. Ten, kur dar matyti sovietinių Sporto rūmų liekanos, buvusių žydų kapinių ženklų jau nelikę, tačiau išsaugotas atsiminimas apie čia esančią palaidojimo vietą, kuri niekur neišnyko iš čia iškėlus mirusiųjų antkapius ir netgi kai kuriuos palaikus. Tad kviečiame kiek kitaip pamatyti šias nestandartinėmis virtusias kapines – kaip atminimo ir pagarbos vietą, vertą bent trumpo stabtelėjimo.
TRUPUTIS ISTORIJOS:
Vilniaus žydų kapinės Šnipiškėse veikė 1592-1831 m. Jos buvo uždarytos dėl vietos trūkumo naujiems palaidojimams, tačiau kapinės ir XX a. pr. buvo nuolat lankomos, kadangi čia buvo palaidoti visi Vilniaus žydų bendruomenės šviesuoliai, tarp jų ir garsusis talmudistas Vilniaus Gaonas. Tarpukariu, Vilniui priklausant Lenkijos valstybei, vietinė savivalda nusprendė kapines griauti ir jų vietoje statyti sporto stadioną – tuometiniai Lenkijos įstatymai tokios savivalės nevaržė, kadangi teisiškai kapinės, kurios buvo nenaudojamos daugiau nei šimtą metų galėjo būti nugriautos valdžios nutarimu. 1935 m., po šio pareiškimo, kilo visą likusį ketvirtąjį dešimtmetį iki pat Antrojo Pasaulinio karo trukęs disputas tarp Vilniaus savivaldybės ir Vilniaus žydų bendruomenės, kuriai atstovavo tuometinis jos dvasinis lyderis R. Chaim Ozer Grodzenski. Žydų bendruomenė nepritarė tokiam savivaldybės sprendimui, laikė tai kapinių išniekinimu, kadangi žydų teisė draudžia bet kokių kapinių griovimą, nepaisant to, jos vis dar naudojamos naujiems palaidojimams ar ne. Visgi, geriausia, ką tuometinė Lenkijos valdžia galėjo pasiūlyti Vilniaus žydų bendruomenei šiuo klausimu buvo pažadas neliesti, negriauti tosios Šnipiškių kapinių dalies, kurioje palaidoti garsieji rabinai. R. Chaim Ozer nepriėmė tokio amoralaus kompromiso bandymo ir įsitraukė į nepailstamą kovą su valdžia, siekiant, jog šioji sprendimą pakeistų. Antrasis Pasaulinis karas, kurį Lietuvoje sekė sovietinė ir nacistinė okupacijos, šį disputą trumpam pristabdė, tačiau karui pasibaigus, antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu buvo sugrįžta prie idėjos šioje vietoje statyti Sporto rūmus – tik šįkart jau vietos žydų bendruomenės nuomonės okupantai nebeklausė. 1948-1955 m. visi antkapiai buvo pašalinti iš senųjų kapinių vietos, dalis antkapių ir su palaikais perkelti į naująsias žydų kapines (tarp jų ir Vilniaus Gaono ir jo šeimos kapas). 1971 m. šioje kapinių teritorijoje virš mirusiųjų žydų kūnų buvo pastatyti brutalizmo stiliaus Sporto rūmai – sporto (o vėliau ir kitų pramoginių renginių) vieta. 2008-2010 m. Sporto rūmai uždaryti dėl nebetinkamumo naudoti ir keliamo pavojaus lankytojų sveikatai bei saugumui.
ESAMA SITUACIJA:
2020-aisiais metais diskusijos, ką daryti su senųjų žydų kapinių bei avarinės būklės Sporto rūmų vieta, vis dar nerimsta, bet problemos sprendimo, kuris tenkintų visas suinteresuotas puses, nerasta. Šiuo metu senųjų žydų kapinių vietoje stovi nedidelė lentelė, kurioje lietuvių, anglų ir hebrajų kalbomis primenama, jog šioje vietoje yra Vilniaus senosios žydų kapinės, todėl prašoma laikytis rimties amžinojo poilsio vietoje.
APSIDAIRIUS APLINK:
Istorinis Vilniaus žydų kvartalas/ Mažasis Antrojo pasaulinio karo laikotarpio getas (dab. Žydų, Stiklių, M. Antokolskio g. ribose), 54.679532, 25.285090
Žydų gatvė, 54.679532, 25.285090
Vilniaus didžiosios sinagogos ir sinagogos kiemo (jid. shulhoyf) vieta (Žydų g. 3), 54.679901, 25.284511
Vilniaus Gaono ir jo šeimos kapas – mauzoliejus (Žydų kapinės, Sudervės kelias, 28), 54.712898, 25.234477
Paminklas Vilniaus Gaonui (Žydų g. 3), 54.680137, 25.285079
Choralinė sinagoga Taharat ha –Kodesh (Pylimo g. 39), 54.676070, 25.281575
Užupio sinagogos pastatas (Užupio g. 36), 54.681471, 25.298633
Didysis Antrojo pasaulinio karo getas (Lydos, Rūdninkų, Mėsinių, Ašmenos, Žemaitijos, Dysnos, Šiaulių, Ligoninės gatvėse), 54.676653, 25.284170
Paminklas gydytojui ir tarpukario Vilniaus žydų bendruomenės vienam iš lyderių Cemachui Šabadui (skulpt. Romualdas Kvintas), 54.677248, 25.284342
Pohulanka (dab. J. Basanavičiaus gatvė), 54.680145, 25.276134
JIVO instituto pastato vieta (Vivulskio g. 18), 54.678840, 25.265085; ir/ arba lingvisto, vieno iš JIVO įkūrėjų, Makso Veinraicho butas, kuriame prasidėjo JIVO instituto veikla (Basanavičiaus g. 16), 54.680878, 25.272181
Žydų kapinės Užupyje (Olandų g. 22), 54.688106, 25.307748
Našlės ir Brolių Romų spaustuvės pastatas (A. Strazdelio g. 3), 54.675534, 25.292128
Užrašai Žemaitijos gatvėje (Žemaitijos g. 9, 54.677785, 25.281711) ir šv. Stepono gatvėje (Šv. Stepono g. 5, 54.674636, 25.281765)
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius)
1 Komentarai
Iš Tauro kalno laiptų išmontuoti žydų antkapiai | Alkas.lt
2022-07-13 at 6:00 am -[…] fragmentai be rašmenų bus pervežti saugoti į Vilniaus žydų Šnipiškių senąsias kapines, esančias šalia buvusių Sporto rūmų Olimpiečių gatvėje, o su rašmenimis keliaus į […]