VERTA PAMATYTI:
2020-ieji Lietuvoje paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais kviečia ne tik vietos žydų bendruomenę, bet visus Lietuvos gyventojus atkreipti dėmesį į išskirtinę Vilniaus Gaono istoriją – religinėje žydų bendruomenėje plačiai žinomas ir gerbiamas dėl savo komentarų Babilonijos Talmudui, likusiai nereligingai tiek žydų, tiek kitų Lietuvos gyventojų daliai šis asmuo yra reikšmingas Vilniaus kaip Šiaurės Jeruzalės simbolis.
TRUPUTIS ISTORIJOS:
Elijas ben Zalmanas gimė 1720 m., dabartinėje Baltarusijoje esančiame nedideliame miestelyje, Selcuose. Ir iš tėvo ir iš motinos pusės šeimose buvo garsių ir pripažintų rabinų. Septynis vaikus auginančios šeimos tėvas, Šlioma Zalmanas, nuolat buvo palinkęs ties Talmudo ir talmudinės literatūros studijomis, o šeima išsilaikė iš motinos, Trainės, valdomos nedidelės parduotuvėlės. Vėliau panašiai atrodė ir jo paties, dar vaikystėje neeiliniais gabumais išgarsėjusio, būsimo Vilniaus Gaono šeima. Į Elijo išskirtinius gabumus dėmesys buvo atkreiptas po to, kai jį septynmetį tėvui atsivežus į Vilnių, Didžiojoje sinagogoje jis pasakė visus įžvalgomis apstulbinusį pamokslą. Tuometis Vilniaus rabinas Ješue Heršelis įsitikinęs jo išmanumu Eliją pavadino iluj – gabiu ir talentingu. Jam buvo pasiūlyta vykti tęsti studijų į Kėdainius, pas ten gyvenusį rabiną Dovydą Kacenelenbogeną. Sulaukęs pilnametystės (13 metų) jis vedė Kėdainių pirklio Jehudos Libo dukrą Chaną ir kurį laiką gyveno ne uošvio namuose, bet atsiskyręs, medinėje trobelėje miesto pakraštyje, į kurią kaip pasakoja legenda, kelią žinojusi tik žmona. Dar labai jaunas, bet jau plačiai žinomas Elijas 1740 m. ryžosi sunkiai kelionei į Palestiną, tačiau jos nebaigęs, po penkerių metų grįžo, tik šį kartą jau įsikūrė Vilniuje, kur jau gyveno jo žmona su vaikais. Nuo šio laikotarpio Vilnius ir Gaonas tapo „neišskiriami“. Nors jam buvo siūlomos įvairios pareigos bendruomenėje, nenorėdamas riboti savo galimybių gilintis į šventuosius raštus, Vilniaus Gaonas niekada nėra turėjęs jokių oficialių pareigų žydų bendruomenėje. Priešingai, ši, didžiuodamasi turinti iškilų autoritetą, siekė sudaryti jam ir jo šeimai geresnes sąlygas ir neatitraukti Elijo nuo studijų dėl paprastų mirtingųjų kasdienos rūpesčių – kahalas skyrė jam didelę pašalpą – stipendiją – o dabartinėje Žydų gatvėje, greta Didžiosios sinagogos, pastatė gyvenamąjį namą Gaono šeimai. Tad tam tikra prasme, Vilniaus Gaonas yra bendras rabino Elijo ir Vilniaus žydų bendruomenės „projektas“, kai vieni suprato jo intelektualinio tobulinimosi ilgalaikę perspektyvą, o Vilniaus Gaonas atkaliu savo darbu ir originaliais sprendimais tapo vienu didžiausių autoritetų. Klausytis Vilniaus Gaono pamokymų į Vilnių atvykdavo gabūs jaunuoliai ne tik iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, bet ir iš kitų artimesnių ir tolimesnių Europos kraštų.
ESAMA SITUACIJA:
Kelis metus iš eilės blogėjus Vilniaus Gaono sveikatai, jis mirė 1797 m. ir buvo palaidotas tuomet pagrindinėse Vilniaus žydų kapinėse Šnipiškėse. Bendruomenės pastatytame antkapyje buvo įrašyta: „Jis tyrinėjo ir aiškino Raštą, Mišną, Babilono ir Jeruzalės Talmudą, midrašus, Zohar knygą… Dar jaunystėje jis atsisakė visų žemiškų malonumų ir pašventė savo kūną ir sielą Kūrėjui garbinti…“ Šias kapines naikinant XX a. pr. jo šeimos mauzoliejus buvo perkeltas į žydų kapines Užupyje, o 1968 m. sunaikinus ir šias kapines, Vilniaus žydai savo iniciatyva perkėlė Gaono ir jo šeimos palaikus į šiuo metu veikiančias žydų kapines Sudervės kelyje (Sudervės kelias 28, Vilnius). Tai vienas lankomiausių žydiškojo Vilniaus objektų, kuriame savo pagarbą autoritetui atiduoda ir prie jo legendos prisiliečia viso pasaulio žydai.
APSIDAIRIUS APLINK:
Istorinis Vilniaus žydų kvartalas/ Mažasis Antrojo pasaulinio karo laikotarpio getas (dab. Žydų, Stiklių, M. Antokolskio g. ribose), 54.679532, 25.285090
Žydų gatvė, 54.679532, 25.285090
Vilniaus didžiosios sinagogos ir sinagogos kiemo (jid. shulhoyf) vieta (Žydų g. 3), 54.679901, 25.284511
Paminklas Vilniaus Gaonui (Žydų g. 3), 54.680137, 25.285079
Choralinė sinagoga Taharat ha –Kodesh (Pylimo g. 39), 54.676070, 25.281575, Lankymo valandos I-V 10.00-14.00, Nemokama, tel. pasiteirauti – +370 526 12523.
Užupio sinagogos pastatas (Užupio g. 36), 54.681471, 25.298633
Didysis Antrojo pasaulinio karo getas (Lydos, Rūdninkų, Mėsinių, Ašmenos, Žemaitijos, Dysnos, Šiaulių, Ligoninės gatvėse), 54.676653, 25.284170
Paminklas gydytojui ir tarpukario Vilniaus žydų bendruomenės vienam iš lyderių Cemachui Šabadui (skulpt. Romas Kvintas), 54.677248, 25.284342
Pohulanka (dab. J. Basanavičiaus gatvė), 54.680145, 25.276134
Paminklas Romein Gary (skulpt. Romas Kvintas) (J. Basanavičius g. 14a.), 54.680145, 25.276134
JIVO instituto pastato vieta (Vivulskio g. 18), 54.678840, 25.265085; ir/ arba lingvisto, vieno iš YIVO įkūrėjų, Makso Veinraicho butas, kuriame prasidėjo JIVO instituto veikla (Basanavičiaus g. 16), 54.680878, 25.272181
Senosios žydų kapinės Šnipiškėse (Olimpiečių g. 1a), 54.690243, 25.291117
Žydų kapinės Užupyje (Olandų g. 22), 54.688106, 25.307748
Našlės ir Brolių Romų spaustuvės pastatas (A. Strazdelio g. 3), 54.675534, 25.292128
Užrašai Žemaitijos gatvėje (Žemaitijos g. 9, 54.677785, 25.281711) ir šv. Stepono gatvėje (Šv. Stepono g. 5, 54.674636, 25.281765)
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius)