1914 m. plungiškių žydų šeimoje gimė Borisas Efrosas. Vaikystę praleidęs Plungės štetle gabus jaunuolis kuo geresniam išsimokslinimui įgyti į gimnaziją buvo išsiųstas į Kauną – ir ne veltui –  jis Kaune mokslus tęsė ir studijuodamas mediciną, o baigęs mokslus 1940 m. jau dirbo chirurgu Kaune ir Marijampolėje. Antrąjį pasaulinį karą B. Efrosui pavyko išgyventi dirbant Rytų fronte – 1941-1945 m. jis buvo Balchašo ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėju. Po karo jaunas gydytojas grįžo į gimtąją Lietuvą, kur 1945 m. Vilniuje buvo paskirtas Lietuvos geležinkelio vyriausiuoju chirurgu. Šis paskyrimas nusakė ne tik tiesioginį chirurgo darbą atliekant operacijas, bet ir darbą su jaunais chirurgais juos apmokant, geležinkelininkų ligoninių chirurgijos skyrių organizavimą bei atnaujinimą. Borisas Efrosas tapo du kartus pirmuoju medicinos srityje Lietuvoje – jis buvo tiek stemplės ir plaučių chirurgijos pradininkas, tiek pirmasis 1958 m. kovo 12 d. atlikęs sėkmingą širdies operaciją. Būtent pastarasis jo pasiekimas tapo pagrindine jo žinomumo priežastimi, kurią mena ir įrašas ant jam skirtos paminklinės lentos Plungėje: „Šioje vietoje stovėjusiame name 1914 m. lapkričio 1 d. gimė pirmąją Lietuvoje planinę širdies operaciją padaręs gydytojas Borisas Efrosas“.