2013 m., praėjus 45-eriems metams nuo antro ir paskutinio poeto apsilankymo Palangoje, Josifo Brodskio (1940-1996 m.) vardu pavadintas du Rąžės krantus jungiantis medinis tiltelis, taip įprasminant sentimentalų šio žydų kilmės poeto santykį su populiariausiu Lietuvos kurortu. Vos pora trumpų apsilankymų (1966 m. ir 1968 m.) Palangoje tapo poeto įkvėpimo šaltiniu, 1967 m. savo eilėraštyje „Konjakas grafine – lyg gintaras tamsus“ jis apdainuoja savo susižavėjimą šiuo pajūrio lobiu, o jau vėlesniame eilėraščių cikle – „Lietuviškas divertismentas“ – posmas netgi tiesiogiai dedikuotas Palangai – „Palangen“ (1971 m.) –  

Tiktai jūra į veidą pažvelgti dar gali dangui;

o keleivis akis panarina,

prisėda ant kopos ir maukia vyną

kaip praradęs kariuomenę tremtinys karalius.

Nuvaryti galvijai. Namai – išplėšti,

sūnų slepia piemuo gilaus urvo vingy.

Ir dabar jis – pasaulio pačiam pakrašty,

ir per vandenis žengti tikėjimo stinga.

Kukliai Tiškevičių rūmų pusrūsyje savo viešnagės Palangoje metu gyvenęs J. Brodskis poetiškai įamžino kasdieniškus patyrimus, atsiribodamas nuo dekadentiško kurorto supratimo, ir pajautęs šį miestą, kaip integralią regiono tapatybės dalį.