VERTA PAMATYTI:
Ši sinagoga nuo pat įkūrimo išsiskyrė iš kitų Vilniaus žydų maldos namų – pamaldos joje buvo gerai organizuotos, jos vyko pritariant chorui, dėl to sinagoga buvo ir tebėra vadinama choraline. Daug dėmesio pamaldose buvo skiriama pamokslams, kurie iš pradžių buvo sakomi vokiškai, o vėliau – rusiškai. Sinagoga ypatinga ir tuo, jog ji buvo vienintelė, veikusi Vilniuje net sovietinės okupacijos metais.
TRUPUTIS ISTORIJOS:
Choralinė sinagoga Taharat Ha-Kodesh – vienintelė šiandien veikianti sinagoga Vilniuje, kuri jau nuo jos pastatymo 1903 m. išsiskyrė iš kitų tradicinių miesto sinagogų. Tai buvo pirmoji vieša, vienai uždarai grupei nepriklausanti, sinagoga, telkusi palyginti negausią, tačiau tolydžio didėjančią modernėjančių žydų maskilių bendruomenę. Ši Vilniuje susibūrė XIX a. 3 deš. įtakingų ir išsilavinusių miesto žydų Kacenelenbogenų šeimos namuose, tačiau dėl nuolatinio ir aktyvaus tradicinio gyvenimo būdo besilaikančių žydų pasipriešinimo, viešus maldos namus nuomojamo namo dalyje Vokiečių gatvėje pavyko atidaryti tik 1847 m. Naujosios sinagogos įkūrimas reiškė, jos Vilniuje susiformavo haskalos idėjų šalininkų ratas, bendruomenė, sugebėjusi užsitikrinti religinę ir kultūrinę erdvę bei sudaryti opoziciją dominuojančiai konservatyviajai žydų bendruomenės daliai – misnagdim. Vėliau maldos namai kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Dabartinėje savo vietoje, Pylimo g. 39, 1902 m. balandį buvo padėtas pamatinis sinagogos akmuo ir po kiek daugiau nei metų sinagoga jau veikė.
ESAMA SITUACIJA:
2003 m. ant sinagogos pritvirtinta paminklinė lenta jidiš ir lietuvių kalbomis, kurioje nurodoma, kad ją 1903 m. pastatė Vilniaus Gaono pasekėjai – šis mitas nutolsta nuo realios sinagogos istorijos, bet priartina ją prie kertinės Vilniaus žydų istorijos figūros.
Choralinė sinagoga šiandien yra viena iš dviejų veikiančių sinagogų visoje Lietuvoje, tačiau jos durys nebėra kasdien plačiai atvertos kiekvienam praeiviui, tad norint aplankyti sinagogą ir be jokio papildomo mokesčio pasigrožėti ne tik jos eksterjeru, bet ir interjeru, siūlome tai daryti iš anksto susitarus ir oficialiomis lankymo valandomis: I-V 10.00-14.00. O kad būtų paprasčiau tai padaryti – telefonas pasiteirauti – +370 526 12523.
APSIDAIRIUS APLINK:
Istorinis Vilniaus žydų kvartalas/ Mažasis Antrojo pasaulinio karo laikotarpio getas (dab. Žydų, Stiklių, M. Antokolskio g. ribose), 54.679532, 25.285090
Žydų gatvė, 54.679532, 25.285090
Vilniaus didžiosios sinagogos ir sinagogos kiemo (jid. shulhoyf) vieta (Žydų g. 3), 54.679901, 25.284511
Vilniaus Gaono ir jo šeimos kapas – mauzoliejus (Žydų kapinės, Sudervės kelias, 28), 54.712898, 25.234477
Paminklas Vilniaus Gaonui (Žydų g. 3), 54.680137, 25.285079
Užupio sinagogos pastatas (Užupio g. 36), 54.681471, 25.298633
Didysis Antrojo pasaulinio karo getas (Lydos, Rūdninkų, Mėsinių, Ašmenos, Žemaitijos, Dysnos, Šiaulių, Ligoninės gatvėse), 54.676653, 25.284170
Paminklas gydytojui ir tarpukario Vilniaus žydų bendruomenės vienam iš lyderių Cemachui Šabadui (skulpt. Romas Kvintas), 54.677248, 25.284342
Pohulanka (dab. J. Basanavičiaus gatvė), 54.680145, 25.276134
Paminklas Romein Gary (skulpt. Romas Kvintas) (J. Basanavičius g. 14a.), 54.680145, 25.276134
YIVO instituto pastato vieta (Vivulskio g. 18), 54.678840, 25.265085; ir/ arba lingvisto, vieno iš YIVO įkūrėjų, Makso Veinraicho butas, kuriame prasidėjo YIVO instituto veikla (Basanavičiaus g. 16), 54.680878, 25.272181
Senosios žydų kapinės Šnipiškėse (Olimpiečių g. 1a), 54.690243, 25.291117
Žydų kapinės Užupyje (Olandų g. 22), 54.688106, 25.307748
Našlės ir Brolių Romų spaustuvės pastatas (A. Strazdelio g. 3), 54.675534, 25.292128
Užrašai Žemaitijos gatvėje (Žemaitijos g. 9, 54.677785, 25.281711) ir šv. Stepono gatvėje (Šv. Stepono g. 5, 54.674636, 25.281765)
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius)
